Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, užtikrinti brolių ir seserų bendravimą, išlaikyti juos iki pilnametystės, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Tačiau jeigu vaikas gimė nesusituokusiems ar santuoką nutraukusiems tėvams, o jeigu teismas santuoką pripažino negaliojančia ar tėvai nuolat gyvena skyrium? Kas tuomet atsako už vaiko auklėjimą ir priežiūrą?
Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais
Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vyriausioji specialistė teisininkė Virginija Maniušytė sako, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas auklėjant savo vaikus: „Vaikas turi teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais. Ir visai nesvarbu, kur jie gyvena ir koks jų santuokos teisinis statusas. Vadovaujantis LR civiliniu kodeksu, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tuo atveju, jeigu tėvai piktnaudžiauja tėvų valdžia bei pažeidinėja vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais arba jei bendravimo tvarka su vaiku nėra nustatyta, skyrium gyvenantis tėvas ar mama turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo“.
Atsižvelgti į geriausius vaiko interesus – šios esminės nuostatos laikosi VTAS teisininkai, atstovaudami vaiką civilinėse bylose. „Visuomet akcentuojame, kad turi būti sudaryta galimybė skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką: priimti sprendimus dėl ugdymo įstaigos, dalyvauti mokyklos ar darželio bendruomenės gyvenime, lydėti vaiką į lankomų būrelių pasirodymus, kartu leisti laisvalaikį ir pan. Siekiame, kad minimalus bendravimas būtų nustatomas tik išimtinais atvejais, kai dažnas bendravimas kenkia vaiko interesams“, – pasakoja VTAS teisininkė V. Maniušytė.
Pasak jos, tėvų, nors ir negyvenančių drauge, tarpusavio santykiai lemia teigiamą vaiko vystymąsi, kuris vyksta patenkinus psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, dvasinius bei materialinius poreikius.
VTAS teisininkė Renata Pekštenienė pastebi, kad ginant nepilnamečių vaikų interesus teismuose pastaruoju metu daugiausiai bylų kyla dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ar jo padidinimo. Anot jos, ta pati situacija yra ir dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo, bendravimo su vaiku tvarkos. „Bendravimo su vaiku tvarkoje teismas įprastai numato pagrindines bendravimo sąlygas: telefonu ir/ar internetu; laiką, kada galima susisiekti; bendravimą atostogų metu; kelionės išlaidų apmokėjimą ir pan.“, – sako R. Pekštenienė.
Vaikas nėra suaugusiųjų tarpusavio konflikto sprendimo įrankis
„Skyrybų bylų praktika rodo, kad vaiko gyvenamoji vieta paprastai nustatoma su mama. Dėl to ginčas taro tėvų paprastai ir nekyla. Daugiausiai ginčų kelia išlaikymo dydžio klausimas, mat kartu negyvenantys tėvai visada nori mokėti kuo mažesnį išlaikymą, o tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai, visada norisi kuo didesnio išlaikymo. Šiais atvejais „pareigų vienodumo“ klausimas labai išsiskiria ir rūpinimasis visais vaiko poreikiais lieka gyvenančiojo kartu su vaiku rūpesčiu. Sudėtingiausios yra tos situacijos, kur abu tėvai turi savas ambicijas auginti ir bendrauti su vaikais, – tada pasitelkdami vaikus ima kerštauti buvusiems sutuoktiniams neleisdami bendrauti su vaikais. Stengiamės tėvams priminti, kad taip elgdamiesi jie pamiršta vaikus ir egoistiškai rūpinasi tik savo interesais“, – sako VTAS teisininkė Ingrida Jakubonienė.
Tėvams nesutariant dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vaiko teisių apsaugos specialistai organizuoja pokalbį su tėvais, juos konsultuoja, orientuoja tėvus į vaiko poreikių bendrauti su abiem tėvais supratimą, siūlo kreiptis konsultacijų į psichologą, organizuoja bendrus tėvų susitikimus, tiria situaciją šeimoje (bendrauja su šeimos nariais, pedagogais, medikais), tarpininkauja sudarant laikiną bendravimo tvarką tėvų tarpusavio sutarimu, informuoja apie galimas teisines priemones.
VTAS informacija
