Karpos – pavieniai arba daugybiniai, plokšti arba iškilę odos ir gleivinės dariniai – dažnai būna apipinamos įvairiais mitais ir neteisingais vertinimais. Jos atsiranda „nužiūrėjus“ piktam žmogui, palietus rupūžę, patiriant ilgalaikį stresą, jomis užsikrečia dažnai besilankantys baseinuose bei pirtyse ir besiskundžiantys padidėjusiu prakaitavimu – kiek tiesos yra šiuose teiginiuose, atsako vaistininkė.
Tikėjimas, kad karpos atsiranda tuomet, kai palieti rupūžę arba užkeikia, „nužiūri“ piktavalis žmogus, yra visiškas mitas, kuriuo tikėti neverta, teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitė.
„Karpos yra virusinis susirgimas, sukeliamas tam tikrų žmogaus papilomaviruso tipų, kuris ir išprovokuoja nenormalų ląstelių augimą. Karpomis galima užsikrėsti nuo kito žmogaus per mažas žaizdeles. Lengviau užsikrečiama esant išsausėjusiai, sutrūkinėjusiai, pažeistai odai, šiltai, drėgnai aplinkai, padidėjusiam prakaitavimui, todėl karpos gali atsirasti ir dažnai lankantis soliariumuose, baseinuose ar pirtyse. Karpų atsiradimas dėl patiriamo streso nėra visiškas mitas. Karpų atsiradimui didelę įtaką turi nusilpusi imuninė sistema, o stiprus ir ilgai trunkantis stresas ją silpnina, tad tai gali lemti karpų atsiradimą“, – komentuoja E. Šeibokaitė.
Atsiranda ne tik ant pirštų
Pašnekovės teigimu, dažnai įsivaizduojama, kad karpos auga beveik išimtinai tik ant pirštų, tačiau tai nėra tiesa, kadangi jos gali augti ir plisti labai skirtingose kūno vietose: ant kaklo, pėdų, kojų, rankų, pirštų, plaštakų, veido ir net lytinių organų.
Karpos skiriasi dydžiu, spalva ir gali būti kelių rūšių. Paprastosios karpos dažniausiai būna apvalios, atsiranda ant plaštakų arba ant veido. Padų karpos dažniausiai susidaro pado spaudimo zonose – ties kulnu ar pirštų pagalvėlėmis.
„Šios rūšies karpos neretai panašios į nuospaudas ir su jomis painiojamos, nes nebūna iškilusios virš odos kaip paprastosios karpos. Dėl nuolatinio spaudimo karpos ant pėdų labai standžios, plokščios, suragėjusiu paviršiumi, kuriame jose dažnai matyti juodų taškelių – karpų šaknų. Padų karpos gali atsirasti ir dėl nepatogios, nelaidžios orui avalynės. Šios karpos dažnai labai skausmingos ir trukdo vaikščioti“, – vardija E. Šeibokaitė.
Siūlinės karpos yra pavienės, kartais dauginės kelių milimetrų ilgio išaugos, kurios dažniausiai būna veido, kaklo srityje, ant lūpų, vokų ar net plaukuotoje galvos dalyje, jų pasitaiko ir pažastyse ar po krūtimis. Genitalinės karpos – smeigtuko galvutės dydžio išaugos, atsirandančios ant išorinių lyties organų, jų gleivinėje, apie išangę, tarpvietėje, sėdmenų odoje. Šios rūšies karpomis užsikrečiama lytinių santykių metu.
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad neatsižvelgiant į karpų rūšį ar vietą, jų jokiais būdais negalima krapštyti, kasyti, lupinėti, kažkaip bandyti nukirpti ar nudeginti, nes tai gali sukelti infekciją ir kraujo užkrėtimą, be to, paskatinti naujų karpų atsiradimą.
Turi būti gydomos, bet gali išnykti savaime
Atsiradusią karpą reikėtų stebėti, sekti jos formą, dydį, spalvą. Jeigu žmogaus imuninė sistema nusilpusi, karpos gali išplisti labai greitai ir plačiai, todėl jas reikėtų gydyti.
„Negydomos ar netinkamai gydomos karpos gali pradėti sparčiai augti, plisti, susilieti ir tapti skausmingomis. Stipriau paliestos ar pažeistos jos gali pradėti kraujuoti, komplikuotis ir net supiktybėti“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Jeigu atsiradusi karpa nėra jautrioje kūno vietoje, tai galima be gydytojo konsultacijos, pasitarus su vaistininku, išmėginti nereceptinius preparatus, į kurių sudėtį įeina ugniažolės ar smulkiažiedės tūbės. Tam tikrais atvejais išnaikinti karpas gali padėti džiovintų vaistinių medetkų žiedai – jų nuoviru reikėtų tepti karpą. Tačiau dėl įsisenėjusių ar stipriai išvešėjusių karpų reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris karpoms naikinti gali skirti acto monochloridinės rūgšties tirpalus, aerozolinius šaldymo principu veikiančius preparatus ar procedūras, specialius pleistrus, kurie gali padėti išnaikinti karpas namų sąlygomis.
Pasak E. Šeibokaitės, nustatyta, jog net apie 65 proc. karpų išnyksta savaime. Savaiminis karpų išnykimas dažniau pasitaiko vaikams, ypač tuomet, kai po persirgtų ligų sutvirtėja jų imuninė sistema. Pastebėta, kad karpos dažniausiai savaime išnyksta ir moterims po nėštumo ir gimdymo, sustiprėjus imuniniam atsakui.
Karpomis galima užsikrėsti kontaktiniu būdu, tiesiogiai nuo kito sergančio žmogaus ar per aplinkos daiktus, pvz., rankšluosčius, patalynę. Todėl pašnekovė rekomenduoja kiekvienam šeimos nariui naudotis asmeninėmis priemonėmis, laikytis higienos, švaros.
„Kadangi karpos labai dažnai atsiranda ir plinta nusilpus imunitetui, reikėtų skirti dėmesio jo stiprinimui. Tam tinka vitaminai A ir C, cinkas, selenas, probiotikai. Taip pat reikėtų vartoti daugiau šių vitaminų ir mikroelementų turinčių maisto produktų: citrusinių vaisių, žalių lapinių daržovių, moliūgų ir saulėgrąžų sėklų, bertoletijų riešutų, avinžirnių, raugintų daržovių, natūralaus jogurto su gyvosiomis bakterijomis, kefyro, jautienos, jūros gėrybių bei žuvies“, – reziumuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
