Vėstant orams, pastatų naudotojams prasideda sezonas, kai svarbu užtikrinti, kad nuo stogų nekristų varvekliai, ant jų nesikauptų sniegas ar ledas – šie pavojai kasmet tampa nelaimių ir žalų priežastimi, o už netinkamą priežiūrą gali grėsti ir baudos.
Ką žiemą būtina žinoti pastatų savininkams, administratoriams ar nuomininkams, paaiškina „Sorainen“ teisininkas Simonas Šlitas.
Statybos įstatymas numato, kad kiekvienas statinys turi būti techniškai prižiūrimas per visą jo naudojimo laikotarpį. Tačiau praktikoje dažnai neaišku, kas konkrečiai tą priežiūrą turi vykdyti – ypač kai vienas pastatas turi kelis naudotojus, administratorius ar nuomininkus.
„Teisiniu požiūriu svarbu atskirti, kas konkrečiu atveju laikomas statinio naudotoju ir techniniu prižiūrėtoju. Daugiabutyje tai dažniausiai yra administratorius ar bendrija, komerciniame pastate – savininkas ar nuomininkas, faktiškai valdantys ir prižiūrintys pastatą. Nuo to priklauso, į ką nukentėjęs asmuo galės kreiptis dėl žalos atlyginimo“, – sako S. Šlitas.
Ko reikalauja teisės aktai
Techninės priežiūros reikalavimus detalizuoja statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017. Vienas iš jo punktų nurodo, kad sniegas ir ledas negali kauptis prie vertikalių pastato paviršių, tokių kaip sienos, langai, švieslangiai. Jei susikaupia, jie turi būti pašalinti ne arčiau nei 2 metrai nuo pastato.
Papildomai galioja ir savivaldybių tvarkymo taisyklės. Vilniuje ir Kaune nurodoma, kad privaloma ne tik šalinti sniegą ir ledą nuo stogų, lietvamzdžių ar balkonų, bet ir užtikrinti aplinkinių saugumą – aptverti pavojingas vietas, nesugadinti inžinerinių tinklų ir fasadų. Klaipėdoje, be šių reikalavimų, nustatyta ir tvarka, kur galima kaupti ar išvežti sniegą.
„Teisės aktai nereikalauja nuvalyti kiekvieno milimetro sniego ar varveklio, tačiau tikimasi, kad pastato valdytojas tinkamai reaguos į akivaizdų pavojų – susidariusias sniego nuošliaužas, varveklius, apledėjusius įėjimus. Paprastai vertinama, ar buvo imtasi protingų priemonių, o ne siekiama absoliutaus idealo“, – aiškina S. Šlitas.
Nuo baudų iki regresinių ieškinių
Už netinkamą statinių priežiūrą gali būti taikoma administracinė atsakomybė: juridiniams asmenims – bauda nuo 1 000 iki 3 000 eurų, įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems darbuotojams – įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų. Savivaldybių taisyklių nesilaikymas taip pat gali užtraukti baudas iki 600 eurų.
Tuo atveju, jei nukenčia žmogus ar jo turtas, kyla civilinės atsakomybės klausimas. Draudimo bendrovės dažniausiai atlygina nuostolius, tačiau vėliau regresu siekia atgauti sumą iš pastato valdytojo ar administratoriaus.
„Žalos bylose dažnai lemia ne tai, ar stogas valytas idealiai kas kelias dienas, o ar apskritai buvo organizuota pastato priežiūra – numatytos atsakomybės, sudarytos sutartys, fiksuojamos apžiūros, reaguojama į gyventojų pranešimus. Ten, kur tvarkos nėra, įrodyti, kad elgtasi rūpestingai, gerokai sunkiau“, – pabrėžia teisininkas.
Ką svarbu pasitikrinti jau dabar
Rizikų galima išvengti, jei priežiūra planuojama iš anksto. Pastato savininkai turėtų peržiūrėti sutartis su administratoriais ar nuomininkais, ar jose aiškiai nurodyta, kas atsakingas už stogų ir fasadų valymą, teritorijų aptvėrimą, darbų fiksavimą.
Taip pat svarbu įsivertinti, ar esami apžiūrų grafikai pritaikyti sezoniniams pavojams, ar fiksuojami gyventojų pranešimai apie rizikingas vietas. Komerciniams pastatams aktualus ir civilinės atsakomybės draudimas – jis padeda suvaldyti finansines pasekmes įvykus incidentui.
„Civilinės atsakomybės draudimas padeda suvaldyti finansinę riziką, tačiau neatleidžia nuo pareigos prižiūrėti pastatą. Jei akivaizdžiai nesilaikoma teisės aktų reikalavimų, draudikas gali siekti atgauti išmokėtą žalą iš pastato valdytojo“, – teigia S. Šlitas.
