Darbo kodekso 56 str. numato baigtinį sąrašą svarbių priežasčių, kada darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, o įspėti darbdavį tokiu atveju darbuotojui privalu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Nurodomos keturios pagrindinės priežastys.
Darbuotojas gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą dėl svarbių priežasčių esant Darbo kodekso 56 str. 1 d. nurodytoms aplinkybėms, kai: 1) darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip 45 dienas per paskutinius dvylika mėnesių; 2) darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos; 3) darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), vyrą, žmoną) ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; 4) pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį.
Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad Darbo kodekso 56 str. 1 d. numato trumpesnį darbdavio įspėjimo terminą nei nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių – ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pageidaujamos sutarties nutraukimo dienos. Tuo atveju, jeigu darbdavys sutinka, galima nesilaikyti minėtų įspėjimo terminų ir darbo sutartį nutraukti anksčiau.
Tiesa, nutraukiant darbo sutartį dėl Darbo kodekso 56 str. išvardytų svarbių priežasčių, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
„Pagal teismų praktiką, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja, – darbuotojas pareiškime turi nurodyti ne tik pareiškimo surašymo dieną, pageidaujamą darbo santykių nutraukimo datą, bet ir jo atžvilgiu egzistuojančią konkrečią priežastį, įtvirtintą Darbo kodekso 56 str. 1 d., ir tik dėl nurodytų svarbių priežasčių savo iniciatyva nutraukiantis darbo sutartį darbuotojas įgyja teisę į išeitinę išmoką.“
„Tuo atveju, jei darbo sutarties nutraukimą lemia darbuotojo sveikatos būklė, reikia įrodyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp darbuotojo ligos ar neįgalumo ir jo negalėjimo atlikti darbo funkcijas“, – sako I. Piličiauskaitė-Dulkė. Anot jos, Darbo kodekso 56 str. imperatyviai nenustatyta, kokius reikalavimus turi atitikti darbuotojo sveikatos būklę patvirtinantys įrodymai, todėl tokiais įrodymais gali būti laikomi įvairios formos, leistinumo ir patikimumo kriterijus atitinkantys duomenys apie darbuotojo sveikatos būklę, pavyzdžiui, išrašai iš ligos istorijos, nedarbingumo pažymėjimai, gydytojų pažymos ir pan., kurie yra pakankami pagrįsti faktinei aplinkybei, kad darbuotojas serga ar yra neįgalus ir tai jam trukdo atlikti savo pareigas pagal darbo sutartį.
Tuo atveju, pasak teisininkės, jei darbo sutarties nutraukimą lemia darbuotojo šeimos nario ar kartu gyvenančio asmens slaugymas, pats asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, slaugymo faktas laikytinas pakankamu konstatuoti, kad darbuotojas dėl to negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų. Visgi šiuo atveju būtina akcentuoti, kad darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 56 str. 1 d. 3 p., kartu su prašymu nutraukti darbo sutartį turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius dvi aplinkybes, t. y. kad darbuotojo šeimos nariui ar kartu su darbuotoju gyvenančiam asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir, antroji aplinkybė, kad darbuotojas tą asmenį slaugo.
I. Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad aplinkybei, jog darbuotojas slaugo asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, pagrįsti teisės aktai nenumato jokių imperatyvių reikalavimų, taigi tokiais įrodymais laikytini įvairios formos, leistinumo ir patikimumo kriterijus atitinkantys duomenys, pakankami pagrįsti faktinei aplinkybei, kad darbuotojas slaugo šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį. Konkrečių dokumentų pakankamumą vertina darbdavys.
„Tuo atveju, jei darbo sutarties nutraukimą lemia darbuotojo pensinis amžius, nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 56 str. galima darbuotojui, sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus ir įgijusiam teisę į visą senatvės pensiją dirbant pas tą darbdavį pagal neterminuotą darbo sutartį“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja. Ji patvirtina, kad trumpesnis – 5 darbo dienų – įspėjimo terminas taikomas ir išeitinė išmoka yra mokama ne bet kuriam senatvės pensijos amžių sulaukusiam darbuotojui, o tik atitinkančiam visas tolesnes sąlygas, t. y. 1) senatvės pensijos amžių sukakęs darbuotojas dirba pagal neterminuotą sutartį, taigi jeigu su darbuotoju buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, ši garantija netaikoma; 2) darbuotojas įgijo teisę į visą senatvės pensijos amžių, taigi jeigu darbuotojas išeina į „išankstinę pensiją“, ši garantija netaikoma; 3) darbuotojas teisę į visą senatvės pensiją įgijo dirbdamas būtent pas tą darbdavį, taigi jeigu darbuotojas pas tą darbdavį įsidarbino jau būdamas senatvės pensijos amžiaus ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją, minėta garantija netaikoma.
Norite apsisaugoti nuo darbo ginčų dėl atleidimo pagrindo? Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė-Dulkė pataria darbuotojui, teikiančiam darbdaviui atleidimo prašymą, šiame prašyme aiškiai nurodyti priežastį, dėl kurios nutraukiama darbo sutartis, pavyzdžiui, šiuo konkrečiu atveju – kad sukakote senatvės pensijos amžių, įgijote teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas šį darbdavį ir dėl to pageidaujate nutraukti darbo santykius, ir, žinoma, nurodyti šį atleidimo pagrindą numatantį teisinį pagrindą, t. y. Darbo kodekso 56 str.1 d. 4 p.
