Jau šį sekmadienį minėsime vieną didžiausių krikščioniškų švenčių, šv. Velykas. Velykų data nėra pastovi, kiekvienais metais ji kinta ir yra nustatoma pagal Mėnulio-Saulės kalendorių. Velykos visada švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pavasario lygiadienio pilnaties. Ši data anksčiausiai gali būti kovo 22 d. (paskutinį kartą buvo 1818 m., kitą kartą bus tik 2285 m.), o vėliausiai balandžio 25 d. (buvo 1943 m., bus 2038 m.). Dėl tokio datų išsibarstymo Velykų orų klimatologiškai įvertinti neįmanoma, tačiau galime pažvelgti, kokių orų ir jų rekordų Lietuvoje yra buvę pirmąją Šv. Velykų dieną per paskutinius 60 metų.
Pačios šilčiausias Velykos buvo 2000 m., vidutinė paros oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,3 °C. Tais metais saulėta ir šilta diena buvo visoje Lietuvoje, maksimali oro temperatūra visoje šalyje svyravo tarp 23,8 ir 26,7 °C. Minėti 26,7 °C, išmatuoti Varėnoje, tapo aukščiausia Velykų oro temperatūra. Reikia pastebėti, kad per paskutinius 60 metų buvo tik ketverios Velykos, kai maksimali oro temperatūra bent vienoje meteorologijos stotyje perkopė 20 °C : 1962, 2000, 2011 ir 2014 m.
Šalčiausias Velykų rytas išaušo 1974 m. taip pat Varėnoje, kuomet oro temperatūra nukrito iki -11 °C − tai žemiausia registruota Velykų dienos oro temperatūra. Tačiau šalčiausiomis būtų galima laikyti 1970 m. Velykas, kai vidutinė paros oro temperatūra Lietuvoje buvo -2,6 °C. Šios Velykos buvo vienintelės, kai visoje Lietuvoje paros vidutinė oro temperatūra buvo neigiama (nuo -1,5 °C Klaipėdoje iki -3,2 ° Telšiuose ir Varėnoje).
Krituliai. Per pastaruosius 60 metų buvo tik 15 Velykų, kai nė vienoje meteorologijos stotyje neregistruoti krituliai, o visose registruoti 8 kartus. Lietingiausios buvo 2018 m. Velykos. Šią dieną daugiausiai kritulių iškrito Dotnuvoje, 24,5 mm − tai didžiausias kritulių kiekis, iškritęs per Velykas.Sniegas. Per 60 metų buvo 23-os Velykos, kai bent vienoje meteorologijos stotyje fiksuota sniego danga ir tik dvejos, kai sniegas dengė visą Lietuvą: 1970 m. ir 1996 m. 1970 m. Laukuvoje išmatuota aukščiausia sniego danga per Velykas, net 49 cm.
Paskutinės Velykos su gausesniu sniegu buvo 2013 m., kai sniego danga buvo registruota beveik visose meteorologijos stotyse, o Dūkšte ji siekė net 30 cm.Didžiausias vėjo greitis – 24 m/s registruotas 1975 m. Panevėžyje.
Kokios bus šių metų Velykos, skaitykite sinoptikų komentare.
LHMT KTS vedėjas Donatas Valiukas, vyr. specialistė Z. Kitrienė
