Vinco Kudirkos paminkle įsiamžino klaida

Šįmet minėsime mūsų kultūros žadintojo, daktaro Vinco Kudirkos gimimo 160 – ąsias metines. Kudirkos Naumiesčio centre nuo 1934 m. Vincui Kudirkai stovi garsaus skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas paminklas, kuriame galima pastebėti įveltą klaidą gimimo datoje.

Besidomintiems mūsų krašto istorija, žinoma, kad „Tautiškos giesmės“, tapusios Lietuvos valstybės himnu, autorius V. Kudirka yra gimęs 1858 m. gruodžio 31 dieną. Tačiau ant V. Kudirkos paminklo iškalta visai kita data, nurodanti, kad tautos žadintojas gimė 1856 m. lapkričio 31 dieną, nors lapkritis neturi ir niekada neturėjo 31 dienos.

Pirmąjį kartą apie šią klaidą paminkle išgirdau apie 1968 – 1970 metus, kuomet mokiausi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje. Mūsų mokytojas ir foto būrelio vadovas Kostas Krikščiukaitis mėgdavo į pamoką įterpti asmeninių prisiminimų. Jam labai nuotaiką sugadino neseniai vykęs V. Kudirkos 110 – ųjų gimimo metinių minėjimas. Aukštaūgis, lieknas mokytojas pasakojo, kaip jam, aštuoniolikamečiui Jurbarko moksleiviui, sporte išlavinusiam figūrą, teko daugybę kartų po kelias valandas pozuoti skulptoriaus Vinco Grybo dirbtuvėse. Jaunuolis taip įsijautė į daktaro asmenybę, kad net pamėgino eilėraščius kurti. Deja, visą reikalą sugadino skulptoriaus talkininkai, kurie, dirbdami Naumiestyje, kūrė postamentą – jie klaidingai „užrašė“ kažkokią datą. Man šeštokui ar septintokui tuomet dar didžiosios istorijos nelabai rūpėjo, tai geriau įsiminė tik sunkus jaunuolio pozavimo darbas ir kažkokia „klaida“. K. Krikščiukaitis (beje, politiniu požiūriu labai prieštaringa asmenybė), kiekvieną kartą pabuvęs prie paminklo, irgi apsiniaukdavo. Jį tik guodė skulptoriaus žodžiai: „Kai pasensi ir nupliksi, galėsi pasižiūrėti, koks buvai jaunystėje“; mokytojo žili plaukai ir apie 1970 metus gražia kupeta gulė ant galvos.

1982 metais pradėjau dirbti Marijampolės kraštotyros muziejaus direktoriumi. Į mano pareigybes įėjo ir Sūduvos krašto visuomeninių muziejų metodinis tikrinimas bei pagalba.  Kartą per metus lankydavau ir V. Kudirkos muziejų, tuo metu dar įsikūrusį mokykloje. Mokytoja Natalija Manikienė stengdavosi mus iš muziejaus išleisti temstant – nenorėjo, kad daugiau laiko skirtume miestelio centre stovinčio V. Kudirkos paminklo apžiūrai. Nežinau, kelintos „revizijos“ metu pastebėjau, kad paminkle nurodyta klaidinga gimimo data (tai žingeidiems vietiniams nebuvo jokia naujiena!).  Apie šį neįprastą dalyką informavau Kultūros ministerijos darbuotoją S. Čipkų, tiesiogiai atsakingą už muziejus. Šis žmogus į problemos sprendimą įtraukė aukštesnius ministerijos pareigūnus. Žinau, kad buvo ruošiamasi klaidą ištaisyti – vietoje lankėsi skulptorius Vladas Pleškūnas ir dar kažkuris vilnietis. Tačiau V. Grybas iš Vokietijos paminklui naudojo specialiai atsivežtą ir paruoštą cemento ir priedų skiedinį (iš to skiedinio postamente taip pat buvo nulipdyta klaidinga skaičių kombinacija). Deja, šios technologijos nepavyko įminti. Taigi, buvo galima nukapoti užrašus, bet paslėpti restauracijos pėdsakų nepavyktų. Valstybės globojamo paminklo restauracijai buvo keliami itin aukšti reikalavimai.

Tikėtasi, kad paminklo restauracija bus atlikta 1988 metais, V. Kudirkos 130 metų gimimo jubiliejaus proga. Tačiau tuometinė valdžia to padaryti nespėjo, o netrukus prasidėjusios politinės permainos šią bėdą paliko kaip nereikšmingą smulkmeną…

Dėl klaidos nereikėtų kaltinti skulptoriaus V. Grybo – jis iki smulkmenų buvo susipažinęs su daktaro biografija – skaitė jo raštus, kalbėjo su V. Kudirką pažinojusiais žmonėmis, peržiūrėjo keliolika jo nuotraukų. Jurbarke paminklo autorius gamino skulptūros figūrą ir keturis bareljefus, vėliau pritvirtintus viršutinėje postamento dalyje. Skulptoriui pozavo K. Krikščiukaitis ir jaunas darbininkas J. Spirauskas.

Lygiagrečiai darbai vyko ir Naumiestyje (pabrėžiu, kad miestas tuomet taip vadinosi ir oficialaus Kudirkos Naumiesčio vardo niekada iki atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikų neturėjo). Paminklo projektavimo darbus organizavo ir įgyvendino miesto savivaldybės sekretorius Pranas Pranaitis. Darbų eskizai buvo tobulinami ir keičiami ne vieną kartą. Paminklo postamentą gamino ir visus statybos darbus prižiūrėjo kartais iš Jurbarko atvykstantis profesionalus skulptorius Pranas Mikutaitis (1890 – 1988), jam talkino apylinkių ūkininkai ir miestelio bedarbiai. Ne viską tais 1934 metais, iki paminklo atidengimo, buvo spėta padaryti: nepaaukštino paminklą juosiančio gazono, ant pamatų neužkėlė dviejų „palydovinių“ skulptūrų knygnešiams.

Neišbaigtas paminklas liūdino ir skulptorių V. Grybą, kuris, atrodo, savo kūrinį bendroje kompozicijoje išvydo tik paminklo atidengimo dieną 1934 birželio 10 d. Naumiestyje skulptorius pastebėjo, kad kompozicijos elementų proporcijos ne visiškai atitinka tai, ką jis norėjo pavaizduoti, o V. Kudirka krenta lyg ruošdamasis skrydžiui. Pažvelgęs į paminklą, jurbarkietis piktai ištarė: „didingiems žmonėms paminklai turi būti kuriami kitokiose erdvėse ir kitokiomis sąlygomis“.

Kas galėjo įvelti klaidą gimimo datoje?  Sunku vienareikšmiškai atsakyti, bet už šį darbą buvo atsakingas Pranas Mikutaitis. Jis 1928 metais baigęs Veronos dailės institutą grįžo į Jurbarką ir iki 1934 m. vidurvasario talkino Vincui Grybui. Taip jie drauge kūrė paminklus S. Daukantui (Papilėje), Vytautui Didžiajam (Kaune), Žemaičiui (Raseiniuose), V. Kudirkai (Naumiestyje). P. Mikutaitis buvo nepatenkintas, kad visa garbė ir pinigai atitenka V. Grybui, todėl tarp šių dviejų menininkų kilo net ne kibirkštėlės, o ir išorėje matomos kibirkštys.

Tikėtina, kad buvęs „pameistrys“ specialiai „pakišo kiaulę“ savo darbdaviui. „Mudu su Vincu Grybu atsiskyrėva ir aš išėjau tuščias“. 1934 metais P. Mikutaitis, taręs, kad jis vis tiek kada nors išraus tą „grybą“, įsirengė savo dirbtuves, kuriose daugiausia kūrė  bažnytinį meną. Nesantaika tarp šių dviejų menininkų niekur neišgaravo – sklido kalbos, kad P. Mikutaitis „pasistengė“, kad naciai sunaikintų jo buvusį mokytoją ir konkurentą.

2013 m. paminklą „restauravo“ skulptorius,  restauratorius ekspertas Kęstutis Norkūnas. Nesiteiravau, ar jam kas nors buvo iškėlęs užduotį pakeisti gimimo datą. Gal ir gerai, kad to nedarė, nes nuplautas ir pabalintas daktaras dar labiau ėmė aižyti…

O mums iš šios istorijos liko paminklas, kuriame matome klaidingą V. Kudirkos gimimo datą. Apie šią klaidą jau ne kartą rašiau spaudoje, kalbėjau televizijoje, bet iki šiol ji vis dar yra…

Benjaminas Mašalaitis

P.s. Pasak Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėjos Violetos Kasperavičiūtės, dabar ištaisyti prieš beveik 85 metus įveltą klaidą galima nebent šalia paminklo pastatant kokią nors informacinę lentelę, nes taisyti metų ant paties paminklo negalima – taip būtų pažeista jo autentika.

Nuotraukose:

Paminklo atidengimo iškilmės 1934 m. birželio 10 d. (originalai iš B. Mašalaičio archyvo)

Šiuo metu Kudirkos Naumiestyje stovintis paminklas V. Kudirkai ir jame įamžinta klaida (Nuotr. aut. B. Mašalaitis). 

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas