„Vis tiek viskas sumaišoma“, „niekas išties neperdirbama“, „viskas galiausiai atsiduria sąvartyne“ – viešojoje erdvėje vis dar galima išgirsti tokių nuomonių apie atliekų rūšiavimą. Tačiau popierinių ir kartoninių pakuočių perdirbimo kelias rodo, kad tinkamai išrūšiuotos jos tampa vertinga antrine žaliava naujiems gaminiams ir gali būti perdirbamos daug kartų.
Nors rūšiavimo infrastruktūra Lietuvoje veikia daugelį metų, visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad rūšiavimas yra daugiau simbolinis veiksmas nei reali galimybė atliekas grąžinti į gamybos ciklą. Popieriaus ir kartono pakuočių pavyzdys rodo priešingai – jų kelias nuo konteinerio iki naujo gaminio yra aiškiai atsekamas kiekviename etape.
Kaip atliekos tampa antrine žaliava
Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė primena, kad net pažangiausios perdirbimo technologijos negali sugrąžinti į gamybos ciklą atliekų, kurios buvo netinkamai išrūšiuotos ar užterštos.
Popieriaus ir kartono atliekų surinkimu bei paruošimu perdirbimui užsiimančios bendrovės „Grigeo Recycling“ vadovė Justina Prunskienė pritaria – nors didžioji dalis surenkamų popieriaus ir kartono atliekų į įmonę atkeliauja iš gamybos įmonių, logistikos ir sandėliavimo centrų, prekybos bendrovių, spaustuvių bei kitų verslo klientų, tačiau svarbią vietą šiame procese užima ir gyventojų išrūšiuotos pakuotės.
„Kiekviena į pakuočių konteinerį patekusi kartoninė dėžė, popierinis maišelis ar kita pakuotė prisideda prie bendro medžiagų kiekio, iš kurio vėliau gaminami nauji produktai. Kartu su kitomis „Grigeo Group“ įmonėmis Lietuvoje galime užtikrinti visą popieriaus ir kartono perdirbimo grandinę – nuo išrūšiuotos pakuotės iki naujo gaminio“, – pažymi J. Prunskienė.
Surinktos atliekos pirmiausia atgabenamos į atliekų tvarkymo aikšteles, kur įvertinama jų kokybė, pašalinamos netinkamos priemaišos, atliekamas papildomas rūšiavimas, o popierius ir kartonas atskiriami pagal rūšį bei kokybę. Vėliau atliekos supresuojamos į ryšulius ir paruošiamos transportuoti į gamyklas, kur tampa antrine žaliava naujų gaminių gamybai.
„Kuo trumpesnis žaliavos kelias, tuo mažesnis poveikis aplinkai, o sukuriama ekonominė vertė lieka šalies viduje“, – sako J. Prunskienė.
Kodėl popierių vis dar rūšiuoja žmonės?
Technologijos padeda spartinti procesus, tačiau galutinę popieriaus ir kartono atliekų kokybę peržiūri žmonės. Būtent darbuotojų patirtis ir kruopštumas užtikrina atliekų, skirtų perdirbimui, kokybę.
„Nedidelės priemaišos gali turėti reikšmingos įtakos galutiniam perdirbimo rezultatui, todėl kokybės kontrolė ir papildomas rūšiavimas yra būtini. Tai viena priežasčių, kodėl taip svarbu atliekas teisingai išrūšiuoti dar namuose ar jų susidarymo vietoje“, – teigia J. Prunskienė.
Surinkimo, rūšiavimo ir paruošimo procesai skirtingų tipų popieriaus atliekoms yra panašūs, jų tolimesnis kelias priklauso nuo medžiagos rūšies.
Rudos spalvos kartonas ir kitos kartoninės pakuotės naudojamos gofruotojo kartono popieriaus pagrindo gamybai. Vėliau iš jo gaminamos įvairios pakuotės maisto produktams, gėrimams, baldams ar kitoms prekėms. Baltas popierius ir spaustuvinė makulatūra tampa žaliava higieninio bei švaros popieriaus gaminiams gaminti.
Europos gerosios praktikos rodo, kad šiandien nepakanka vien surinkti kuo daugiau popieriaus atliekų – vis didesnę reikšmę įgauna jų kokybė. Netinkamai išrūšiuotos ar užterštos atliekos mažina perdirbimo efektyvumą ir galimybes pluoštą grąžinti į gamybos ciklą. Tai reiškia, kad ateityje svarbiu rodikliu bus ne tik surinktų tonų kiekis, bet ir tai, kiek jų realiai galima panaudoti naujų gaminių gamybai.
Perdirbimas prasideda prie rūšiavimo konteinerio
„Grigeo Group“ įmonėse kartono pakuočių ir higieninio popieriaus gamybai kas mėnesį reikia apie 15 tūkst. tonų žaliavos, todėl kokybiškai surinktos ir perdirbimui paruoštos popieriaus bei kartono atliekos yra svarbi žaliavų teikimo grandinės dalis.
„Iš esmės matome uždarą ciklą. Vartotojo išrūšiuota kartoninė dėžė gali tapti nauja dėže, o baltas popierius – nauju higienos gaminiu. Popieriaus pluoštas gali būti perdirbamas ir 7 kartus, o tam tikrais atvejais, pasitelkus naujausias technologijas, net iki 25 kartų. Perdirbimas nėra uždaras ratas be pradžios ir pabaigos, nes pluoštas natūraliai dėvisi. Todėl labai svarbu ne tik susikoncentruotį į jo perdirbimą, bet ir saugoti jo kokybę kiekviename etape“, – sako J. Prunskienė.
„Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė A. Burbaitė atkreipia dėmesį, kad nors gyventojai gerai atpažįsta daugumą popierinių ir kartoninių pakuočių, nemaža dalis vis dar klaidingai mano, kad kartu galima rūšiuoti ir higieninį popierių, popierinius rankšluosčius ar panaudotas servetėles.
„Perdirbti galima tik tai, kas tinkamai išrūšiuota. Jokiu būdu į popieriaus konteinerį negalima mesti higienos priemonių, higieninio popieriaus, maisto likučių, pakuočių su skysčiais ar kitų atliekų. Kalbant apie rūšiavimo klaidas visiškai tinka lietuviškas posakis – „šaukštas deguto medaus statinę sugadina“. Užterštos pakuotės irgi gali užteršti visą surinktą srautą“, – sako A. Burbaitė.
Ji siūlo dažniau prisiminti, kad žiedinė ekonomika ir perdirbimas nesiremia vien gamyklomis ir technologijomis. „Perdirbimas iš tikrųjų prasideda prie rūšiavimo konteinerio. Tik gerai rūšiuodami turime galimybę prikelti popieriaus atliekas ne tik antram, bet ir dvidešimt penktam gyvenimui“, – sako „Žaliojo taško“ atstovė.
Užs. Nr. SG-26-174
