Italijoje lapkričio 1-oji taip pat vadinama Visų Šventųjų arba Vėlinių diena, skirta mirusiems šeimos nariams atminti. Šios ypatingos katalikiškos šventės metu laikomasi daugybės skirtingų tradicijų ir kiekvienas regionas turi savo mėgstamiausius.
Kai kurie žmonės pasistato vietą prie stalo savo mirusiems artimiesiems, o kiti paliks atrakintas duris, kad pasveikintų savo nuotaiką. Įprastai lapkričio 1-ąją italai nuneš gėles ant savo šeimos narių kapų ir meldžiasi.
Nors ši diena gali pasirodyti liūdna, daugeliui žmonių apsilankymas kapuose yra proga padėkoti savo protėviams. Tai jų gyvenimo šventė ir galimybė tiek suaugusiems, tiek vaikams prisiminti tuos artimuosius, kurie išėjo.
Vėlinių papročiai įvairiuose Italijos regionuose
Lombardija: kai kuriose šio Šiaurės regiono žmonės virtuvėje palieka butelį gėlo vandens, kad mirusieji galėtų numalšinti troškulį.
Friulis-Venecija Džulija: paliekama deganti lempa, kibiras vandens ir šiek tiek duonos, kad mirusieji rastų kelią namo, o ten patekę pavalgytų ir atsigertų.
Venetas: žmonės savo mylimiesiems siūlo tradicinius sausainius, vadinamus „ossi da morti“ (mirusiųjų kaulais). Šie sausainiai populiarūs kituose šiaurės regionuose, pavyzdžiui, Pjemonte, taip pat Sicilijoje, nors receptai įvairiose vietovėse šiek tiek skiriasi.
Trentino Alto Adidžė: skamba varpai, kviečiantys mirusiuosius į namus. Jiems padengiamas stalas, o židinys kūrenamas visą naktį.
Pjemontas ir Aostos slėnis: kaip ir Trentino Alto Adidžėje, dažnai paliekamos vaišės ant stalas mirusiems.
Ligūrija: žmonės verda pupeles ir kaštonus, o anksčiau seneliai tradiciškai pasakodavo siaubo istorijas savo anūkėliams.
Umbrija: šiame regione populiarūs pyragaičiai, žinomi kaip stinchetti dei Morti (mirusiųjų blauzdos), patiekiami siekiant palengvinti šios dienos liūdesį.
Abrucai: paliekamos uždegtos lempos ir padengtas stalas, o vaikai eina miegoti su pupelių ir saldainių maišu, simbolizuojančiu ryšį tarp praeities ir dabarties kartų.
Sicilija: žmonės mokina vaikus, kad jei jie meldžiasi ir yra geri, jie gaus dovanų iš mirusiųjų.
Senovėje romėnai valgydavo šalia savo artimųjų kapo, kad palaikytų jiems kompaniją.
Paulius Liškauskas
