Tyrimai rodo, kad vitamino D stoka skundžiasi daugiau nei 1 milijardas žmonių, tai – bene dažniausia sveikatos būklė pasaulyje.
Šis vitaminas yra labai svarbus kaulų tvirtumui bei vystymuisi, imuninei bei nervų sistemoms, taip pat osteoporozės (kaulų tankio retėjimo) profilaktikai vyresnio amžiaus žmonėms. Jo stygius siejamas su depresija ir kitais nuotaikos sutrikimais, kurių Lietuvoje skaičius kasmet didėja. Nuomonės formuotoja Agnė Kulitaitė dalinasi, kokią reikšmę vitaminas D turi jos emocinei bei fizinei būklei, o sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Raimonda Lukminė paaiškina, kaip atpažinti vitamino D trūkumą organizme, kai jaučiami simptomai gali priminti kitus sveikatos sutrikimus.
A. Kulitaitė stengiasi stiprinti organizmą iš anksto
Deja, šiais metais Lietuvoje gruodis pagrindinio vitamino D šaltinio – saulės šviesos – pašykštėjo, o sausį taip pat matėme nemažai pilko dangaus. Tačiau, anot šeimos gydytojos R. Lukminės, lietuviai yra pratę prie apniukusių orų ir žino, kad šiuo laikotarpiu vitamino D atsargas reikia papildyti patiems. Nuomonės formuotoja ir tekstų kūrėja A. Kulitaitė prisipažįsta, kad prieš atostogas Šri Lankoje juto sveikatos suprastėjimą: trūko energijos, kankino nuovargis ir vangi nuotaika.
„Natūralu, kad ką tik praėjęs šventinis laikotarpis išvargino daugelį, bet net neabejoju, kad prie mano prastos savijautos prisidėjo ir vitamino D stygius, kurio atsargas dažniausiai pasipildau jei ne saulės spinduliais, tai maisto papildais. Kadangi nuo paauglystės esu linkusi internete ieškoti atsakymų apie sveikatos problemas, su vitamino D trūkumo požymiais teko susipažinti ne kartą – pati esu pastebėjusi to poveikį savo fizinei bei emocinei sveikatai.
Visgi, pasitikiu gydytojais ir pažengusia medicina, todėl atsakymus visada noriu pagrįsti tyrimais. Nors tikrai nesu „sveikuoliško“ gyvenimo propaguotoja, bendrą kraujo tyrimą bei pagrindinių mikroelementų tyrimus stengiuosi pasidaryti kas pusmetį. Galbūt kai kurie mano, kad jei neturi sveikatos problemų, tokia patikra yra per dažna, bet man taip ramiau – tarsi nuraminu savo vidinę hipochondrikę“, – prisipažįsta A. Kulitaitė.
Jai antrina ir „Antėja“ sveikatos ekspertė, pastebėdama, kad ne visi seka A. Kulitaitės pavyzdžiu. Neretai atliekant vitamino D kiekio kraujyje tyrimus pacientams, rekomenduoti įprastų maisto papildų nebeužtenka – būna atvejų, kada tenka skirti stipresnius receptinius medikamentus.
„Jauni pacientai vis dažniau skundžiasi nuovargiu, suprastėjusia nuotaika, miego sutrikimais ar net verksmingumu, dalis jaučia depresijos simptomus, naktimis pabunda nuo raumenų mėšlungio, patiria sąnarių skausmus. Dažnas šiuos organizmo signalus sau diagnozuoja kaip pervargimą ar kaltina streso kupiną laikotarpį, tačiau tai – vieni iš vitamino D trūkumo požymių“, – pažymi R. Lukminė.
Vitamino D stygius gali slėptis už kitų sveikatos būklių
Pasak šeimos gydytojos R. Lukminės, vitamino D trūkumas pasireiškia ne tik tiems, kurie gyvena mažiau saulėtuose kraštuose. Šiai būklei įtakos gali turėti ir tam tikri lėtiniai negalavimai, pavyzdžiui, nutukimas – vitaminas D tarsi įstringa riebalų ląstelėse ir organizmas jo nepasisavina. Panaši rizika kyla ir tiems, kurie serga lėtinėmis virškinamojo trakto ar inkstų ligomis.
„Be to, yra ir medikamentų, sumažinančių vitamino D pasisavinimą, tarkime, gerokai mažesnis šio mikroelemento kiekis yra dažniau stebimas tiems, kurie vartoja steroidinius vaistus, cholesterolio kiekį mažinančius medikamentus, taip pat laisvinamuosius. Mokslininkai sako, kad su amžiumi vitamino D pasisavinimas irgi silpnėja. Negana to, vitamino D trūkumas vis dažniau siejamas su įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis“, – sako gydytoja medikė.
Kiek šio vitamino iš tiesų reikia?
Gydytoja įvardija, kad vitamino D galima gauti skirtingomis formomis: per vitaminą D3 ir vitaminą D2. O suaugęs žmogus kiekvieną parą turėtų su maistu ar maisto papildais suvartoti apie 1000 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D. Deja, anot R. Lukminės, kai kurie pacientai yra linkę vartoti šį vitaminą vos keletą savaičių ir, klaidingai manydami, kad to užteks, vėl grįžta prie įprastos kasdienybės.
„Iš tokių maisto produktų kaip lašiša, menkė, tunas, upėtakis, pienas, sviestas ar kai kurie grybai galima natūraliai gauti vitamino D, tačiau dažniausiai šis kiekis būna gerokai per mažas ir siekia vos 10 proc. paros normos. Tad jei pastebite didesnę nervinę įtampą, prastą miego kokybę ar nuovargį, verta pasikonsultuoti su gydytoju ir paprašyti atlikti vitamino D tyrimą. Šiuo metu atlikę šį tyrimą „Antėja“ procedūriniuose kabinetuose dar gausite ir vitamino D papildo dovanų.
Šio vitamino tyrimas yra svarbus tam, kad specialistai galėtų tinkamai patarti, kaip papildyti vitamino D atsargas ir kuo ilgiau jas išlaikyti, tuo pačiu siekiant išvengti ir perdozavimo. Priklausomai nuo paciento būklės ir ligų, kuriomis serga, gydytojas gali rekomenduoti (2000 – 4000 TV) maisto papildus, ar tik su receptu galimus įsigyti vaistinius preparatus, kurių stiprumas gali siekti iki 50 000 TV“, – pataria gydytoja.
Nuomonės formuotoja A. Kulitaitė priduria, kad net ir negyvendama Lietuvoje, negali atsidžiaugti gimtinės gydytojų profesionalumu bei rūpestingumu. Tačiau ją trikdo vienas aspektas – daugybė žmonių suskuba tikrintis sveikatos būklės tik pajutę organizmo signalus.
„Anksčiau tikrai buvau linkusi kritikuoti mūsų sveikatos sistemą, bet dabar, gyvenant svetur, suprantu, koks iš tiesų čia aukštas medicinos paslaugų ir sveikatos priežiūros lygis. Gaila, kad daugelis esame įpratę rūpintis savimi tik tada, kai ištinka bėda. Turime keisti šią savybę – ne tik dėl savęs, bet ir dėl mus mylinčių žmonių“, – ragina ji.
