Vyriausybė šiandien pritarė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros” biudžetų projektams, kurie, pritarus Seimui lems, kaip gyvensime 2021 metais. Kitąmet augs vaiko pinigai, senatvės, netekto darbingumo ir kitos pensijos, minimali alga, nuo rugsėjo ketinama nemokamai mokyklose maitinti visus antrokus, padidės bazinis pareiginės algos dydis, tačiau mokesčiai ir įmokos nesikeis, išskyrus tuos, kurie susieti su minimalia alga. Šie pokyčiai įsigalios, jeigu biudžetų projektams pritars Seimas ir Prezidentas.
„Nors šiuo metu situacija šalyje dėl pandemijos yra gana neaiški, nuoseklus vaiko pinigų, senatvės, netekto darbingumo ir kitų pensijų, minimalios algos didinimas padeda sunkiausiai gyvenantiems šalies žmonėms: šeimoms su vaikais, senjorams, neįgaliesiems, žmonėms, gaunantiems mažiausias pajamas. Skurdo mažinimas, pagalba sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams šiuo metu yra svarbiausi mūsų prioritetai”, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Kas suplanuota šeimoms su vaikais
VAIKO PINIGAI. Kitąmet vaiko pinigai padidės nuo 60 iki 70 eurų. Papildoma išmoka (41 euras) skiriama vaikams su negalia, taip pat vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, t. y. vaiko pinigai neįgaliems, gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams sieks 111 eurų per mėnesį.
Vaiko pinigus iš viso gauna apie 518 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje, iš jų apie 144 tūkst. vaikų – su papildoma išmoka vaikui.
Vaiko pinigai mokami visiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų arba iki 21 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.
Gausi šeima yra tokia, kurioje auginami, globojami 3 ir daugiau vaikų. Nepasiturinčia šeima laikoma ta, kurioje vidutinės pajamos per mėnesį vienam šeimos nariui kitąmet neviršys 256 eurų, neįskaičiuojant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio bei nedarbo socialinio draudimo išmokos.
NEMOKAMAS MAITINIMAS. Planuojama, kad nuo kitų metų rugsėjo mėnesio nemokamus pietus ugdymo įstaigose gaus ne tik vaikai iš nepasiturinčių šeimų, priešmokyklinukai ir pirmokai, bet ir visi antrokai.
Šiais mokslo metais šalyje mokosi beveik 350 tūkst. mokinių, iš jų teisę į nemokamą maitinimą turi apie 100 tūkst. mokinių: priešmokyklinukai, pirmokai ir vyresnių klasių mokiniai iš nepasiturinčių šeimų. Įvedus nemokamą maitinimą antrokams, nemokamus pietus ugdymo įstaigose gaus beveik 130 tūkst. mokinių.
Kas suplanuota pensininkams ir neįgaliesiems
PENSIJOS. Senatvės ir netekto darbingumo pensijos ateinančiais metais bus didinamos 9,58 proc. Tiek procentų didės ne tik senatvės pensija, bet ir išankstinės pensijos, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos.
Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 440 eurų, o vidutinė pensija – 413 eurų. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sudaro 400 eurų, o vidutinė pensija – 377 eurus.
Pačių mažiausių pensijų gavėjams, kurių visų gaunamų pensijų, išskyrus šalpos pensijas, suma nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, mokamos pensijų priemokos. Šiemet šis dydis siekia 257 eurus, kitąmet – 260 eurų. Konkreti priemoka asmeniui priklauso nuo per visą gyvenimą įgyto stažo. Būtinąjį stažą įgijusiam pensijos gavėjui bendra visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. Mažiau stažo įgijusiems asmenims mokama proporcingai mažesnė pensijų priemokos dalis.
Netekto darbingumo pensijas gauna gyventojai, kurie yra netekę 45 proc. ar daugiau savo darbingumo. Netekto darbingumo pensijos dydis skiriasi kas 5 darbingumo lygio procentinius punktus – didesnę negalią turintys žmonės gauna didesnes pensijas nei turintieji mažesnę negalią.
Lietuvoje iš viso yra apie 615 tūkst. senatvės pensininkų, apie 5 tūkst. išankstinių senatvės pensijų gavėjų, apie 160 tūkst. netekto darbingumo pensijų gavėjų, apie 30 tūkst. našlaičių pensijų gavėjų.
Kas suplanuota dirbantiesiems
MINIMALI ALGA. 2021 metais minimali alga, kuri mokama tik už nekvalifikuotą darbą, didės nuo 607 iki 642 eurų „ant popieriaus”. „Į rankas” tai reikštų algos padidėjimą nuo 447 iki 467 eurų, jeigu asmuo nekaupia antroje pensijų pakopoje.
Minimali ar mažesnė alga Lietuvoje mokama apie 130 tūkst. asmenų iš maždaug 1,27 mln. apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis.
Minimalios algos didinimui Seimo pritarimo nereikia, užtenka Vyriausybės apsisprendimo, tačiau valstybės biudžete paprastai suplanuojamos lėšos, susijusios su minimalaus mėnesinio atlygio didinimu viešajame sektoriuje, atitinkamai kilstelimi minimalūs koeficientai biudžetinio sektoriaus darbuotojams.
DARBO UŽMOKESTIS. Kitąmet turėtų šiek tiek paaugti darbo užmokestis ir valstybės tarnautojams, pareigūnams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams, nes bazinis pareiginės algos dydis didinamas nuo 176 iki 177 eurų.
Mažiausiai uždirbantiems A, B ir C lygio pareigybių biudžetinio sektoriaus darbuotojams taip pat augtų minimalūs pareiginės algos koeficientai.
Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį pareiginės algos dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento. Prie darbo užmokesčio dar paprastai pridedama kintamoji pareiginės algos dalis, kuri priklauso nuo pasiektų darbo tikslų, taip pat priemokos, premijos ar užmokestis už viršvalandinį darbą, jeigu jis buvo dirbtas.
Pareiginės algos bazinio dydžio didinimas palies apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus tarnautojų, darbuotojų ir pareigūnų.
Kitos išmokos
Vyriausybei teikiant valstybės ir savivaldybių biudžetų projektus, kartu yra tvirtinami kitų metų socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliai, nuo kurių priklauso gyventojams mokamos išmokos arba teisė į socialinę paramą.
Numatoma, jog kitąmet bazinė socialinė išmoka sudarys 40 eurų, šalpos pensijų bazė – 143 eurai, tikslinių kompensacijų bazė – 120 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis sieks 128 eurus.
Planuojama, kad minimalių vartojimo poreikių dydis kitais metais bus 260 eurų.
Mokesčiai ir įmokos nesikeis
Kitąmet neplanuojama keisti jokių mokesčių ar socialinio draudimo įmokų nei dirbantiems pagal darbo sutartį, nei savarankiška veikla užsiimantiems asmenims, išskyrus įmokas ir išmokas, kurios susijusios su minimalia mėnesio alga.
Kaip žinoma nuo minimalios mėnesio algos priklauso socialinio draudimo įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, „Sodros” įmokų „grindys”, kai asmeniui apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu minimalus, mėnesinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka savarankiškai dirbantiems asmenims bei žemutinė metinė riba, jei savarankiškai dirbantis asmuo privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka už metus.
Su minimaliąja alga siejamos ir verslo liudijimų turėtojų bei individualios žemės ūkio veiklos pajamų nedeklaruojančių ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokos.
Didėjant minimaliai mėnesio algai taip pat auga nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Kitąmet taip pat turėtų mažėti socialinio draudimo įmokų „lubos”. Jeigu šiuo metu socialinio draudimo įmokos nebemokamos asmens darbo užmokesčiui per metus viršijus 84 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių dydžio ribą, tai kitąmet įmokų nebereikės mokėti viršijus 60 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių ribą per metus. Taip pat ketinama nuostatą dėl įmokų „lubų” patobulinti taip, kad keliose darbovietėse dirbančiam asmeniui, kuris viršija šią ribą, ji irgi būtų taikoma.
SADM informacija
