Žiema keliuose – kasdieniai iššūkiai kelininkams ir vairuotojams

Ši žiema – ypatinga. Dėl gausaus sniego, pustymo, temperatūrų pokyčių daug iššūkių patiriama keliuose. Ypač vargsta kaimiškų vietovių gyventojai, kuriems nukakti į darbus ar vaikams į mokyklas kartais tampa tiesiog neįmanoma. Seniūnijoms vietos kelių priežiūrai nepakanka lėšų, tad mėginama gelbėtis prašant bendrovių ar ūkininkų pagalbos. Tačiau ne mažiau problemų regioniniuose keliuose, kur priežiūra vyksta tik ekonominiu ręžimu, o druskos ir smėlio resursai „netikėtai“ išseko dar žiemai neįpusėjus. Po regioninių kelių priežiūros įmonių centralizacijos vadovavimą perėmė didmiesčiai, kurie situacijos regionuose, deja, nesuvaldo. Magistraliniuose keliuose taip pat neišvengiama problemų – gausu atvejų, kai dėl slidžios dangos įvyksta tragiški eismo įvykiai. Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti bendrovė „Kelių priežiūra“ paskelbė ekstremalią situaciją, tačiau ji ne mažiau ekstremali miestų gatvėse, regioniniuose bei kaimų keliuose.

Ką turi, tą ir barsto

Marijampolės kelių tarnybos, prižiūrinčios šio regiono kelius ir dalį „Via Baltica“ magistralės, vadovas Arvydas Malinauskas teigė, kad per šią žiemą tarnyba dirba be atokvėpio – sniego valytuvams neteko darbuotis gal tik vieną dieną. Ant kelių jau išpilta rekordiškai daug – apie 3,5 tūkst. tonų druskos, baigiami išeikvoti visų metų resursai. Taip pat išberta apie 900 tonų smėlio ir druskos mišinio, kuriuo dažniausiai barstomi rajoniniai keliai.

Pasak Marijampolės savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjo Mindaugo Lelešiaus, Marijampolėje iš 300 gatvių pastoviai valomos 108 pagrindinės „arterinės“ miesto gatvės, kuriomis daugiausia juda transportas – tai miesto centras, pramonės rajonai. Kitos gatvės taip pat nelieka užmirštos, jos valomos atskirais užsakymais, pagal poreikį.

„Pavyzdžiui, iškrito daug sniego ar pasidarė plikledis, mes darome papildomą užsakymą ir tas gatves nuvalome. Paprastai apie šį poreikį informuoja darbų rangovai, mūsų specialistai, kurie apvažiuoja visas miesto seniūnijas ir sprendžia, ką daryti. Jei apsnigta gatve įmanoma važiuoti, ar ji gal tik šiek tiek slidi, tuomet  valymo technikos ten nesiunčiame. Nes jei taip švaistytumės, iš karto būtų bankrotas. Visų gatvių, skersgatvių, išvažiavimų tikrai neturime galimybės kasdien nuvalyti ar pabarstyti. Žinoma, jei gyventojai kreipiasi, į tai reaguojame ir problemiškas vietas nuvalome ir pabarstome“, – tikina už tvarkos priežiūrą mieste atsakingas M. Lelešius. Anot jo, kiek sunaudojama keliui barstyti druskos, priklauso daugiausiai nuo plikledžio  – jis „suvalgo“ daugiausia druskos. Gruodžio mėnesį ant Marijampolės gatvių ir šaligatvių buvo išberta apie 400 t druskos, o sausį kone dvigubai daugiau – apie 700 tonų. Viso miesto valymui, gatvių priežiūrai per ištisus metus (kartu su šiukšlių išvežimu) iš savivaldybės biudžeto skiriama apie 600 tūkst. eurų.

„Ši žiema ypatinga. Labai daug ne tik sniego, bet ir plikšalų. Gal prieš kokius 5 metus buvo kažkas panašaus. Susiduriame su staigiais klimatiniais pokyčiais: čia pat dar pliusinė temperatūra, bet tuoj užsnigo, pašalo tampa labai slidu. Kartais per dieną tenka po du kartus barstyti. Ir nors kartais gali labai stengtis, bet nuo minus 8 laipsnių druska tampa nebeefektyvi. Kai kas jau ir druskos rezervus išbaigė, tad barsto kelius kuo tik gali. Antai Kėdainių rajone prispaudus bėdai barstė kelius frezuotu asfaltu. Absurdas. Blogiausiu atveju galima barstyti žvyro ir druskos mišiniu ar tik žvyru. Žinoma, geriausia kelius barstyti druska, bet kai jos pristinga, kartais griebiamasi įvairių kraštutinumų. Marijampolės savivaldybėje keliams barstyti daugiausia naudojame druską, ar druskos bei smėlio mišinį, o kai kur barstome ir akmens atsijomis, kurios pakankamai aštrios ir automobilių ratų sukibimas tampa visai geras. Beje, būna ir tokių atvejų, kai individualių rajonų gyventojai prieštarauja, kad jų gatvės būtų barstomos druska, tiesiog stoja prieš barstytuvą ir neleidžia važiuoti. Žmonės tikina, kad paskui ta druska su vandeniu suteka į jų kiemus, daržus ir naikina augmeniją“, – kelių priežiūros niuansus atskleidė M. Lelešius.

Kliūtys keliuose trikdo darbus

Kai kurios Marijampolės gatvės pastaraisiais metais buvo rekonstruotos pagal ES standartus ir tapo neva saugesnės, tačiau jas valyti tapo itin sudėtinga. Antai, pagrindinės Kauno gatvės viduryje atsirado daugybė perėjų salelių, papildomų ženklų, gavės pakraščiuose – nišos automobiliams sustoti. Dabar tokiose gatvėse valyti sniegą tegali mažoji technika, arba tai daroma rankiniu būdu. Šis procesas trunka kur kas ilgiau, o dažniau išvis lieka daug nenuvalytų plotų.

„Žmonės ir vairuotojai piktinasi dėl viso to, bet tokie jau tie ES gatvių standartai, kuriais privalome sekti. Be to, labai gatvių valymui trukdo ir pakelėse sustatyti automobiliai. Platus valytuvo peilis braukia per visą važiuojamąją kelio juostą, kartais tenka gerokai laviruoti, kad nekliudytų automobilių. Sniego valymo mašinai reikia ir atitinkamo greičio, kitaip ji nepastums sniego, tad būtina, jog kelias būtų kuo laisvesnis. Tačiau jei sninga pastoviai, tenka valymo techniką paleisti ir tarp automobilių“, – sako savivaldybės atstovas.

Pasak M. Lelešiaus, kelių valymo darbai vyksta ištisą parą, orientuojamasi pagal susidariusią situaciją. Tačiau standartiškai patys pagrindiniai darbai dažniausiai atliekami naktį. Maždaug nuo 3 val. nakties prasideda gatvių valymas, barstymas. Rankiniu būdu šaligatviai pradedami valyti apie 4 – 5 val. ir tai trunka maždaug iki 7 val. ryto, kai žmonės pradeda vykti į darbus. Iki šito laiko turi būti nuvalyti visi šaligatviai, laiptai, neįgaliųjų pandusai, visos pagrindinės gatvės privalo būti nuvalytos iki 7 val. ryto – tokia tvarka. Deja, ne visada pavyksta jos laikytis – kelininkai ne visada laiku spėja į kovą su žiema.

Užmiesčio keliuose trūksta tvarkos

Kaimiškose vietovėse keliais rūpinasi seniūnijos. Gal tiksliau reikėtų sakyti, jog šis rūpestis užkrautas seniūnams ant sprando, o pinigų tam atseikėta labai mažai. Ne vienas seniūnas guodėsi, kad šią žiemą jau beveik išeikvojo visus turimus resursus – tiek finansinius, tiek druskos bei smėlio, skirtus visiems metams. Seniūnai su nostalgija prisimena laikus, kai keliais pasirūpindavo kolūkiai ar bendrovės. Jų galinga technika nubraukdavo sniegą nuo kaimo žvyrkelių, gyvenviečių gatvelių. Dabar seniūnijoms tenka sudaryti sutartis su tai vykdančiomis įmonėmis, bendrovėmis, kartais ir ūkininkais, kurie turi galingus traktorius ir gali nustumdyti sniegą, pabarstyti kelius. Kai kur taupumo sumetimais tik rankiniu būdu smėliu šiek tiek pabarstomi keliai ir šaligatviai. Seniūnijoms trūksta lėšų ir joms sunkoka išsiversti, tad ne vienas ūkininkas ar bendrovė savanoriškai stengiasi pagelbėti. Dažniausiai už turimas varganas lėšas seniūnijos gali tik nustumdyti sniegą, o barstymas druska joms yra didelė prabanga. Seniūnijos privalo išsiversi vos su 3 tūkst. eurų suma per visą žiemos sezoną, o miestai dejuoja, kad jiems neužtenka net ir kelių šimtų tūkstančių.

Pasak Marijampolės sav. Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjo M. Lelešiaus, savivaldybė sulaukia labai daug gyventojų skundų dėl prastai prižiūrimų regioninių kelių.

„Regioniniais keliais rūpinasi buvusios regionų kelių priežiūros tarnybos, kurios po centralizacijos buvo reorganizuotos ir prijungtos prie didmiesčių kelių priežiūros tarnybų. Vietose paliktiems specialistams nurodymai duodami iš Vilniaus ar Kauno. Jie mums visiškai nepavaldūs. Dabar šie keliai yra Kelių direkcijos žinioje. Ji sprendžia, kiek ir kokiais kiekiais druskos ar smėlio naudoti. Mūsų regioninių kelių priežiūra priklauso Kauno centro regionui. Jiems turime tikrai nemažai priekaištų. Kartais kyla išties sudėtingų situacijų, nes šiais keliais rieda mokykliniai autobusiukai, gabenantys kaimo vaikus į miesto mokyklas, gyventojai vyksta į darbus. Ne kartą teko išklausyti pretenzijas, kad link Daukšių, Padovinio mokykliniai autobusiukai negali važiuoti, slysta nuo kelių. Taip pat labai sudėtinga atkarpa Marijampolė – Daukšiai – Varnupiai.  Šiuose keliuose daug įkalnių, nuokalnių, posūkių, greta kelių – gilūs grioviai, statūs šlaitai, tad jei kelias nenuvalytas, nepabarstytas, kyla daug pavojingų situacijų. Jau turime atvejų, kai dėl slidžios kelio dangos įvyko labai skaudžių auto įvykių, ne vienas mokyklinis autobusiukas šią žiemą atsidūrė griovyje. Negaliu sakyti, kad niekas nedaroma, bet akivaizdžiai yra įjungtas „ekonominis ręžimas“ – barstoma tik tada, kai sąlygos važiuoti tampa neįmanomos – visiškas ledas, o sniegas valomas tik kai susidaro didžiulės sniego provėžos, iš kurių neišvažiuojama. Centralizacija, mano nuomone, gerokai pablogino sąlygas. Kalbu ne tik apie sniego valymą. Dėl kelių turime su centrine valdžia ir kitų problemų. Pavyzdžiui, jei reikia kokį kelio ženklą pastatyti ar perėją regioniniame kelyje įrengti, prasideda ilgas procesas, derinimai su Vilniumi, bei jų atstovais, vyksta ilgiausios procedūros, trunkančios mėnesiais. Anksčiau viskas buvo kur kas paprasčiau“, – tikina M. Lelešius.

Nesaugios ir automagistralės

Automagistralė „Via Baltica“ tarp Kauno ir Marijampolės po dešimtis milijonų kainavusios renovacijos tapo dvigubai platesnė. Bet ar saugesnė? Deja, šios žiemos egzaminų neišlaikė ir ji. Dėl slidžios kelio dangos, didelio automobilių greičio ir srauto autoįvykiai čia tapo kasdienybe. Pakelėje ar ant greitkelio nuvirtę vilkikai, susidarę kilometriniai kamščiai jau nieko nestebina. Ne kartą problemų kilo ir dėl to, kad vilkikai niekaip negalėjo įveikti nepabarstytų įkalnių.

AB „Kelių priežiūra“ atstovai teigė, kad „Via Baltica“ magistralėje priežiūra atliekama pagal nustatytą tvarką: jei susiformavo slidi danga, kelias turi būti pabarstytas nedelsiant, jeigu atsirado poreikis valyti sniegą ar barstyti – valymo ir barstymo darbai turi būti atlikti per 2 val. Atliekamas ir prevencinis kelių barstymas pagrindiniuose Lietuvos keliuose.

Pasak AB „Kelių priežiūra“ specialistų, nuo šio žiemos sezono pasitelkta ir mokslinė sistema – valstybinių kelių būklė prognozuojama įtraukiant vis daugiau duomenų, kuriuos apdoroja pažangiausia pasaulyje kelių priežiūros programinė įranga, sukurta Švedijos mokslininkų. Ši sistema pateikia kelių priežiūrai aktualius duomenis, kurie padeda apskaičiuoti konkretaus kelio ruožo būklės prognozę 8 valandoms į priekį. Be to, yra rengiamas investicinis projektas, kuriame numatytas eismo valdymo sistemų įrengimas „Via Baltica“ magistralėje. Specialūs elektroniniai ženklai vairuotojus įspės apie kelyje atsiradusias kliūtis, suprastėjusias oro sąlygas, kelio dangos būklę, apie maršruto pasirinkimo alternatyvas.

Tačiau tai ateities perspektyvos, o prieš akis – dar vienas žiemos mėnesis, kurį teks visiems ištverti slidžiuose, užsnigtuose keliuose, nes tiek druskos, tiek piniginiai rezervai jau daug kur išsemti…

Milda Kudirkaitė

Nuotraukose:

1. Greideriai gatves valyti šią žiemą priversti ir dieną, ir naktį.
2. Pakelėse stovintys automobiliai tampa kelininkams neįveikiamomis kliūtimis.
3. Pagal ES standartus renovuotą pagrindinę miesto gatvę kelininkams tinkamai nuvalyti nepavyksta.
4. Į kai kurias gatveles valymo technika šią žiemą dar nebuvo užsukusi.
5. Dėl regioninio kelio į Varnupius gyventojai ne retai skundžiasi, kad jis prastai valomas, slidus ir pavojingas.
6. Štai tokiais keliais į darbus ir mokslus šią žiemą vyksta kaimo gyventojai.