2023 metais benzino ir dyzelino akcizai turėtų būti suvienodinti, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Taip pat planuojama, kad taršesni dyzeliniai automobiliai galės būti nebeįleidžiami į miestų centrus.
„Norime paskatinti gyventojus rinktis bent benzininius automobilius bent artimiausioje perspektyvoje.
Planuojame 2023 metais suvienodinti dyzelino ir benzino akcizus. Taip išsiunčiant žinutę, kad dyzelinas yra nepageidaujamas.
Lygiagrečiai numatome reguliacinių priemonių Lietuvos miestams, kurie galės taršesnių dyzelinių automobilių neįsileisti į miestų centrus ar kitur“, – trečiadienį mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime sakė aplinkos ministras S. Gentvilas.
Šiuo metu akcizas dyzelinui yra 372 eurai už 1 tūkst. litrų, benzino – 466 eurai/1 tūkst. litrų. Numatoma, kad 2023 metais abiem kuro rūšims bus taikomas 466 eurų tarifas. Tai reiškia, kad dyzelinas brangtų maždaug 8 proc.
S. Gentvilas kalbėjo, kad transporte Lietuva lyderiauja dyzeliniais automobiliais.
„Šiuo metu per 50 proc. Lietuvos automobilių parko yra dyzeliniai, mes esame lyderiai pagal tai. Taip, mes sumažinome per 5 metus, bet matant dyzelino ir benzino taršą, reikia konstatuoti porą dalykų. Dyzelino tarša gyvenamajai erdvei, miestams yra iki 10 kartų didesnė azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis – 40 proc.
Jei norime kalbėti apie miestus be smogo, be smalkių, be azoto oksidų, turime perorientuoti Lietuvos automobilių parką į benziną. Čia turėtų būti pagrindinis mokestinės pertvarkos tikslas. Visų Lietuvos gyventojų iškart nesusodinsime nei į viešąjį, nei į elektromobilius“, – sakė ministras.
S. Gentvilas dėstė, kad transformacijai pinigų numatyta tiek iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, tiek iš Europos Sąjungos Klimato kaitos programos, tiek iš kitų priemonių.
„Apie papildomus pinigus kalbėsime rytoj, pristatydami visuomenei su susisiekimo ministru automobilių taršos mokesčio pakeitimus, kurie irgi bus rudenį. Iš esmės matome Lietuvą kaip išplėtotų dviračių takų ir viešojo transporto šalį“, – sakė jis.
Gresia sankcijos
Posėdyje S. Gentvilas pabrėžė, kad Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti tam tikrus emisijų lygius.
„Jei nepasieksime, tai grės ekonominėmis sankcijomis“, – sakė jis.
Ministras pastebėjo, kad tarša yra labai didelis lėtinių ligų šaltinis.
„Lietuva, kuri yra viena trumpiausiai gyvenančių tautų ES, turi iš esmės keisti oro užterštumą. Paradoksas tame, kad esame viena rečiausiai apgyvendintų ES valstybių, bet nepaisant to, oro tarša yra neproporcingai didelė.
Pavyzdžiui, Vilniuje užterštumas kietosiomis dalelėmis yra didesnis negu Paryžiaus. Paryžius skendėjo smoge, bet ėmėsi reikšmingų pokyčių, kurie turi būti horizontalūs tiek šildymo sistemoje, tiek transporte, tiek įvairių pramoninių tirpiklių naudojime, kurie užteršia mūsų orą, ypač miestuose“, – sakė jis.
Prarandame 120 mln. eurų per metus
S. Gentvilas kalbėjo, kad Lietuvos biudžetas kasmet dėl iškastinio kuro lengvatų praranda per 120 mln. eurų.
Jis įvardijo šiuos peržiūrėtinus mokesčių sistemos elementus: numatyti iškastinio kuro lengvatų atsisakymo terminus, įvesti anglies dvideginio mokestį iškastinio kuro naudojimui, pritaikyti mokesčių tarifus oro taršos mažinimui, skatinti efektyvų vandens išteklių naudojimą, sparčiai mažinti komunalinių atliekų šalinimą savartynuose.
„Kalbant apie šildymo sektorių, Lietuvoje vis dar naudojame įvairius iškastinius išteklius. Taršiausia yra akmens anglis, mazutas, kietoji biomasė (durpės). Tikslas yra gerinti sveikatos būklę, atsisakyti iškastinio kuro šildymo sektoriuje, 2030 metais pereiti prie viso šildymo Lietuvoje be iškastinio kuro“, – sakė ministras.
S. Gentvilas kalbėjo apie kompensacijas keičiant raudonąjį dyzeliną, anglies katilus.
„Vertiname, kad yra energetinis skurdas ir mokestinai pakeitimai gali paliesti pažeidžiamiausius, todėl jiems taikome ypač dideles subsidijas, iki 80 proc.“, – sakė jis.
Tačiau kitas žingsnis, pasak pranešėjo, yra pakelti tarifus.
„Anglies tarifus (akmens angliai, koksui, lignitui, durpių briketams) nuo 2021 iki 2023 metų planuojame padvigubinti, o 2025 metais esame numatę keturių kartų padidinimą“, – sakė S. Gentvilas.
Skaičiuojama, kad judant klimatui neutralios Lietuvos linkme, į žaliąją gamybą, paslaugas ir darbo vietas bus investuojama daugiau kaip 3 mlrd. eurų. Šios lėšos turėtų būti skirtos iš „Naujos kartos Lietuvos“ plano, Modernizacijos, Teisingos pertvarkos ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei ilgametės klimato kaitos programos.
Baigiamasis mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė susitikimas dėl Vyriausybei teiktinų sprendimų planuojamas spalį.
Edgaras Savickas / delfi.lt inf.
