Dėl besikeičiančių klimato sąlygų su metais vis ilgėja erkių suaktyvėjimo sezonas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus (NVSC) vyriausioji specialistė Milda Žygutienė perspėja, kad šiemet erkės gali prabusti kur kas anksčiau – ne balandį, o jau kovo mėnesį.
Todėl „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalinasi patarimais, kaip jau dabar galima nuo jų apsisaugoti.
Tik 3 mėnesiai ramybės
Jeigu seniau erkių sezonas tęsdavosi balandžio-spalio mėnesiais, pastaruosius metus jų suaktyvėjimo sezonas pastebimai prailgėjo, pasakoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus atstovė Milda Žygutienė. Dėl to, anot jos, pirmųjų prabudusių erkių reikėtų pradėti saugotis kovo mėnesį.
„Žiema pas mus nebe tokia stingdanti kaip seniau, tuo tarpu rudens metas tarsi prailgėjo. Tai nulemia ir išsitęsusį erkių suaktyvėjimo laikotarpį, kuris dabar tęsiasi kovo-lapkričio mėnesiais. Pernai dar teko susidurti su atvejais, kai žmonės įsisiurbusias erkes ant savo kūno pastebėjo pačioje gruodžio pradžioje. Tai leidžia manyti, kad ypač kovo ir lapkričio mėnesiais mes pamirštame apie erkių grėsmę ir nebe taip saugomės vaikščiodami gamtoje. Nors erkių gausa kol kas nėra labai didėlė, siūlome pirmųjų pradėti saugotis nebe balandį, bet būtent kovo mėnesį“, – pastebi M. Žygutienė.
Dabartinė orų kaita erkėms nebaisi
Vieną dieną – pliusas ir lyja, o kitą – sninga ir minusas. Pasak NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus atstovės, tokie orų pokyčiai erkėms nėra baisūs.
„Jau vasario mėnesį turėjome savaičių, kai net kelias dienas išsilaikydavo pliusinė temperatūra bei šviesdavo saulė. Sugrįžus minusinei temperatūrai, tai nesukėlė jokio pavojaus erkėms – jos tik sulindo atgal į miško paklotę ir dabar laukia, kol orai šiek tiek atšils. O kai sugrįš pliusas, pirmiausia išėjus pasivaikščioti į gamtą reikėtų stebėti savo augintinius – ar sugrįžus į namus, jie neparsinešė su savimi erkės. Ant žmogaus kovo mėnesį dar gali būti sudėtingiau rasti erkę vien dėl tinkamos aprangos, kai nėra nuogų kūno vietų. Tačiau ruošiantis šiltajam metui reikėtų rimtai apsvarstyti pasiskiepijimo nuo erkinio encefalito galimybę“, – pasakoja M. Žygutienė.
Dar ne vėlu pasiskiepyti
Erkių suaktyvėjimo sezonas kaskart užklumpa žmones tarsi iš niekur, šypsosi „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė. Anot jos, dar ne vėlu pasiskiepyti ir įprastąja vakcinacijos schema be pagreitinimo.
„Skiepijantis įprastąja vakcinacijos schema, antroji skiepo dozė galima praėjus jau 1 mėnesiui po pirmosios. Antrą kartą pasiskiepijus pakanka palaukti vos porą savaičių ir jau žmogus įgyja imunitetą. Tad, pavyzdžiui, šiandien pasiskiepijęs žmogus po pusantro mėnesio į aktyviausią erkių sezoną saugiai žengs su pilnai susiformavusiu imunitetu. Kadangi vakcinacija yra ilgalaikė ir skirta ne vienam sezonui, labai svarbu savo kalendoriuje pasižymėti datą trečiam skiepui – tai yra 3 metai po antrojo. Jeigu tiksliai neprisimenate, kada skiepijotės antrą kartą, galite išsitirti, ar turimas imunitetas erkiniam encefalitui yra pakankamas“, – pasakoja E. Ramaškienė.
Apsaugai – repelentai ir tinkama apranga
Vaistininkė pasakoja, kad nuo erkių reikia saugotis ne tik dėl erkinio encefalito, bet ir Laimo ligos rizikos. Anot jos, nesvarbu – jūs pasiskiepiję ar ne, būtina erkių aktyviuoju sezonu vaikščiojant gamtoje dėvėti uždarą aprangą ir naudoti repelentus.
„Skiepai apsaugo nuo itin grėsmingos ligos – erkinio encefalito, tačiau mes turime papildomai saugotis ir Laimo ligos. Visada sulaukus klausimų, kaip išvengti erkės įsisiurbimo, atsakymas itin paprastas – vaikščiojant gamtoje dėvėkite uždarą aprangą. Apsižiūrėkite, ar neliko ant kojų nuogų vietų, dėvėkite kepures, marškinėlius ilgomis rankovėmis, užsisekite apykaklę. Šalia to būtinai naudokite repelentus, tik būtinai atkreipkite dėmesį, ar jie skirti apsaugai nuo erkių, kadangi būtent tokiose priemonėse yra didesnė veikliųjų medžiagų koncentracija, įveiksianti ne tik įvairius vabzdžius, bet ir išskirtinai erkes“, – pasakoja E. Ramaškienė.
