Statistika negailestinga – 1 iš 4 mirčių pasaulyje sukelia trombų sąlygotos būklės, tokios kaip širdies infarktas, smegenų insultas, plaučių embolija ar giliųjų venų trombozė.
Pasak vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininko Rimvydo Blyno, nors dažniausios trombų susidarymo priežastys yra žinomos jau daug metų, nemaža dalis žmonių vis dar į tai žiūri pro pirštus. Tad į ką turėtume atkreipti dėmesį ir kokius pokyčius įdiegti į savo kasdienybę, kad sumažintume trombų susidarymo riziką?
Vaistininkas paaiškina, jog kraujo krešėjimas iš esmės yra natūralus ir normalus procesas, padedantis apsaugoti organizmą nuo kraujo netekimo pažeidus kraujagysles, pavyzdžiui, įsipjovus, nusibrozdinus, patyrus kitą traumą. Kraujo krešėjimo procesai leidžia žaizdos paviršiuje sudaryti šašui, kuris sustabdo kraujavimą ir paspartina gijimą.
„Štai trombais yra vadinami kraujo krešuliai, susidarantys kraujagyslių viduje, prieš tai jų niekaip mechaniškai nepažeidžiant. Susidarius krešuliui, sutrinka kraujo tekėjimas, todėl tam tikri organai ne tik nebūna pakankamai maitinami deguonimi, bet ir kyla pavojus, kad krešulys nukeliaus į gyvybiškai svarbias kraujagysles ir sukels gyvybei pavojingas būkles. Pavyzdžiui, į plaučius patekęs kraujo krešulys sukelia plaučių emboliją, į smegenis – insultą, o jei trombas atsiduria koronarinėje arterijoje, smogia infarktas“, – sako R. Blynas.
Anot jo, su didesne trombų susidarymo rizika gali susidurti sergantys inkstų, kepenų, plaučių ligomis, onkologinėmis ir kraujo krešėjimą paveikiančiomis ligomis. Didesnė šios būklės grėsmė kyla ir turintiems aukštą kraujo spaudimą, sergantiems diabetu, turintiems viršsvorio ar nutukimą. Įtaką krešulių susidarymui gali daryti ir įvairios fizinės traumos, susižeidimai, operacijos, kaulų lūžiai, didesnę riziką gali sukelti ir nėštumas.
Visgi trombų susidarymą nemaža dalimi lemti gali ir žmonių kasdieniai įpročiai. „Camelia“ vaistininkas dalijasi 4 esminėmis klaidomis, kurios padidina krešulių kraujagyslėse susidarymo riziką.
Netinkama mityba
Nesaikingai vartojamas riebus, perdirbtas, keptas, daug cukraus, druskos bei angliavandenių turintis maistas, taip pat per mažas vandens suvartojimas gali prisidėti prie kraujo tirštėjimo faktorių aktyvavimo.
Vaistininkas R. Blynas paaiškina, jog siekiant išsaugoti normalų kraujo krešėjimą, turėtume išgerti apie 2 l vandens per parą, valgyti subalansuotą ir sveiką maistą, kuriame būtų pakankamai vitaminų ir mineralų. Šis aspektas tampa itin aktualus vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie giminėje turi trombų sukeltų būklių atvejų, serga lėtinėmis ligomis ir turi kitų rizikų.
„Kraujui ir kraujagyslių sveikatai itin svarbios kartu su maistu ar maisto papildais gaunamos medžiagos, tokios kaip omega-3 riebiosios rūgštys, magnis, vitaminas E, resveratrolis. Reguliariai vartojamos omega-3 rūgštys gali sumažinti kraujo spaudimą, trigliceridų kiekį kraujyje, taip pasižymi kraujo krešumą galinčiomis sumažinti savybėmis. Magnis dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose ir turi įtakos kraujo klampumui, o vitaminas E, resveratrolis ir kiti antioksidantai padeda apsaugoti kraujagyslių sieneles nuo oksidacinės žalos, pasižymi kraują skystinančiomis savybėmis. Resveratrolis taip pat gali padėti išplėsti kraujagysles, sumažinti kraujo spaudimą ir cukraus kiekį kraujyje“, – vardija vaistininkas.
Žalingi įpročiai
R. Blynas įspėja, kad žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, perteklinis alkoholio ir energinių gėrimų vartojimas taip pat nemenkai paveikia organizmą, įskaitant kraujagysles bei kraujo krešėjimą.
„Tyrimai rodo stiprią tabako produktų sąsają su trombų susidarymu, kadangi rūkymas sutrikdo visą koaguliacijos sistemą. Nikotinas sumažina deguonies kiekį kraujyje, gali prisidėti prie kraujagyslių siaurėjimo. Alkoholis taip pat gali padaryti nemažai žalos kraujagyslėms ir širdžiai, ypač jei būna vartojamas jau turint kraujotakos sutrikimų. Be to, jis pamažu dehidratuoja organizmą, kas gali lemti klampesnį kraują“, – sako jis.
Energiniuose gėrimuose esantis kofeinas bei kitos stimuliuojančios medžiagos, taip pat gausybė cukraus vėlgi gali daryti neigiamą poveikį kraujagyslėms ir širdies darbui. Vartojant tokius gėrimus nesaikingai arba turint širdies ligų, gali padidėti kraujo spaudimas, pagreitėti širdies ritmas, vystytis uždegiminiai procesai. Kai kurie tyrimai rodo, kad perteklinis energinių gėrimų vartojimas yra siejamas su giliųjų venų tromboze.
Nepakankamas fizinis aktyvumas
Anot vaistininko, norint sumažinti trombų susidarymo riziką, labai svarbu pakankamai judėti. Dirbant sėdimą darbą, daug keliaujant lėktuvu, traukiniu ar automobiliu lėtėja medžiagų apykaita ir kraujo tekėjimas. Net ir lengvas judėjimas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas, joga, plaukimas ar tempimo pratimai padeda įveiklinti kraujo cirkuliaciją, stiprina kraujagyslių sieneles.
„Nepakankamas fizinis aktyvumas siejamas ir su viršsvorio rizika, o tai savaime didina kraujo klampumo didėjimą ir kraujagyslių silpnėjimą. Jei asmuo turi nemažą viršsvorį ar yra nutukęs, apatiniai kūno daliai, įskaitant ir venas, tenka didesnis spaudimas, tad didėja ir trombų rizika“, – įvardija R. Blynas.
Rekomendacijų nesilaikymas
Vaistininkas R. Blynas priduria, kad viena iš svarbiausių taisyklių, kurios turėtų laikytis širdies ir kraujagyslių ligų riziką turintys žmonės – klausyti vaistininkų ir gydytojų rekomendacijų. Tai ypač svarbu vartojantiems vaistus kraujo spaudimo reguliavimui, kraujo skystinimui, sergantiems diabetu, inkstų, kepenų ligomis, vartojantiems kontraceptinius vaistus, turintiems nutukimą.
„Trombų susidarymas yra rimta problema, kurios dažnai galime išvengti, jei patys priimtume teisingus sprendimus. Kartais, net ir tam tikrų vaistų vartojimas, kartu su savarankiškai pasirinktais maisto papildais, prieš tai nepasitarus su gydytoju ar vaistininku, gali padidinti trombų riziką. Jei kyla bet kokios abejonės, visada geriau pasikonsultuoti su specialistu, atlikti rekomenduojamus tyrimus, dalyvauti prevencinėse programose“, – pabrėžia R. Blynas.
