Lietuva yra pirmoje vietoje tarp visų Europos Sąjungos valstybių pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Šalyje 1 mln. gyventojų tenka 5 610 mirčių – ši mirties priežastis yra dažnesnė nei visos vėžio formos kartu sudėjus. Rugsėjo 29-ąją minint Pasaulinę širdies dieną, aktualu prisiminti, kokie yra pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai bei kaip nuo jų apsisaugoti.
Per didelis kraujospūdis ir cholesterolio lygis
Norint apsaugoti savo širdį, kiekvienam žmogui svarbu žinoti ir nuolatos sekti tam tikrus organizmo būklės rodiklius. Vieni pagrindinių iš jų yra arterinis kraujo spaudimas ir cholesterolio lygis kraujyje. Jei šie rodikliai yra per dideli, reikšmingai išauga rizika susirgti pavojingomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Sveiko žmogaus sistolinis arba kitaip viršutinis kraujo spaudimas turėtų būti 120-129 mmHG ribose, o diastolinis arba apatinis – 81-84 mmHg ribose. Sveiko žmogaus bendrojo cholesterolio lygis kraujyje turėtų neviršyti 5 mmol/l, o mažo tankio arba „blogojo“ cholesterolio – 3mmol/l ribos.
Padidėjusį kraujo spaudimą ir cholesterolio lygį gali lemti daugelis veiksnių – pradedant nuo mitybos ir fizinio aktyvumo ir baigiant žalingais įpročiais ar genetiniais faktoriais. Nesirūpinant normaliu cholesterolio lygiu kraujyje, siaurėja kraujagyslės, kraujas sunkiau cirkuliuoja, todėl širdžiai tenka dirbti intensyviau. Be to, didėja gyvybei pavojingų trombų ir tokių ligų kaip aterosklerozė, išeminė širdies liga, krūtinės angina ir kt. rizika. Varginant padidėjusiam kraujospūdžiui, gali būti pažeistos kraujagyslės, širdis ir kiti organai – pavyzdžiui, inkstai.
Rūkymas
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug 12 proc. su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusių mirčių sukelia rūkymas. Tabakui degant aukštoje temperatūroje, cigarečių dūmuose susiformuoja tūkstančiai kenksmingų medžiagų, kurios yra labai kenksmingos žmogaus organizmui. Ir nors kalbant apie rūkymo žalą paprastai pirmiausiai akcentuojama vėžio rizika, su cigarečių dūmais įkvepiamas nuodų kokteilis taip pat kenkia ir širdžiai.
Su cigarečių dūmais įkvepiamos dervos padengia plaučių paviršių ir apsunkina deguonies įsisavinimą. Dėl to aprūpindama organizmą reikiamu deguonies kiekiu širdis turi plakti smarkiau ir yra alinama. Prie bereikalingo pagrindinio organizmo variklio apsukų didinimo reikšmingai prisideda ir degant tabakui išsiskiriantis anglies monoksidas, kuris iš kraujo hemoglobino išstumia deguonies molekules. Dėl to parūkius deguonies koncentracija kraujyje sumažėja, o širdžiai tai tenka kompensuoti intensyvesniu darbu.
Dėl įvairių su rūkymu susijusių ligų dažnai kaltinamas ir nikotinas. Natūraliai tabake susiformuojantis nikotinas gali paspartinti širdies ritmą ir padidinti arterinį kraujospūdį taip apsunkindamas širdies darbą. Tačiau didžiausią grėsmę kelia ne nikotinas, bet tabako degimo metu išsiskiriantys chemikalai.
Nepakankamas fizinis aktyvumas
Šiais laikais, kai vis daugiau žmonių dirba sėdimą darbą, didėjančia problema tampa mažas gyventojų fizinis aktyvumas ir judrumas. Dėl to auga įvairių ligų, o ypač širdies ir kraujagyslių, rizika. Žmogaus organizmas tiesiog evoliuciškai nėra prisitaikęs ilgą laiką sėdėti ir būti fiziškai pasyvus. Judant pagerėja kraujotaka, o tuo pačiu ir daugelio organų funkcionavimas.
Širdies ir kraujagyslių ligų kontekste fizinis aktyvumas yra svarbus todėl, kad didina „gerojo“ cholesterolio kiekį kraujyje ir mažina žalingų trigliceridų koncentraciją. Tai leidžia pagerinti visos širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą bei padeda sumažinti kraujagyslių siaurėjimo bei su tuo susijusių ligų tikimybę. Dėl to per dieną kiekvienam rekomenduojama bent 30-45 min. užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla.
Galimybių daugiau pajudėti galima atrasti ir kasdienybėje. Pavyzdžiui, verta vietoje lifto rinktis lipimą laiptais, į darbą eiti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu, o jei atstumas per tolimas – automobilį pasistatyti keliais šimtais metrų toliau arba iš viešojo transporto išlipti keletu stotelių anksčiau. Išjudinti kūną gali padėti ir tam tikri namų ruošos darbai.
Nesubalansuota mityba ir viršsvoris
Sveikai širdžiai neabejotinai svarbu ir tinkama mityba, o ją apleidus didėja širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė. Norint to išvengti, racione reikėtų riboti daug sočiųjų riebalų ir greitųjų angliavandenių turinčio maisto dalį. Pavyzdžiui, riebios mėsos, gruzdintų patiekalų, o taip pat saldumynų, įvairių traškučių, baltos duonos ir batono bei kitų daug kalorijų, bet mažai maistinės vertės turinčių produktų verta arba visai atsisakyti, arba valgyti juos labai saikingai. Vietoje to, savo dietą svarbu praturtinti daržovėmis, vaisiais, grūdinėmis kultūromis, baltymų ir nesočiųjų riebalų rūgščių bei naudingų mineralinių medžiagų turinčiu maistu.
Tinkamam širdies darbui ypač svarbūs tokie mikroelementai kaip kalis ir magnis. Nemažai kalio yra bananuose, bulvėse, džiovintose slyvose, razinose, pomidoruose, kopūstuose, riešutuose. Magnio gausu pieno produktuose, žaliose lapinėse daržovėse, grūdiniuose produktuose ir riešutuose. Tiesa, neretais vien iš maisto gaunamų maisto medžiagų organizmui nepakanka, todėl gali būti pravartu rinktis tam tikrus maisto papildus.
Subalansuota mityba leidžia kontroliuoti kūno svorį, o tai yra dar vienas svarbus faktorius siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Pavyzdžiui, Amerikos gydytojų asociacijos duomenimis, nutukimas pilvo srityje širdies ir kraujagyslių ligų riziką padidina net iki 2 kartų. Ir nors kūno svoris gali priklausyti nuo daugelio veiksnių – tarp jų ir įgimtų – mityba yra vienas iš esminių.
