Prasidėjęs cukrinių runkelių perdirbimo sezonas Marijampolės cukraus fabrike rodikliais gerokai pranoksta praėjusįjį, tačiau nerimo dėl cukraus gamybos ir cukrinių runkelių auginimo perspektyvų taip pat daugiau nei pernai. Panaikintos cukraus kvotos lėmė tai, jog Europos fabrikai pagamino cukraus tiek, kad pasiūla viršijo paklausą, o kritus cukraus kainoms, ūkininkams beveik nelieka vilties, kad cukrinius runkelius auginti bus pelninga. Suvalkijos laukuose cukriniai runkeliai vis dažniau užleidžia vietą javams bei rapsams. Prognozuojama, jog saldžiųjų šaknų augintojų ateinančiais metais gali sumažėti trečdaliu, o gal net ir per pus.
Šaknys saldesnės, bet smulkesnės
Į Marijampolės cukraus fabriką cukrinius runkelius žemdirbiai šiemet pradėjo gabenti rugsėjo paskutiniąją savaitę. Dėl itin sausos vasaros cukriniai runkeliai neužaugino stambių šaknų, tačiau jose cukraus susikaupė kur kas daugiau nei pernai. Praėjusiais metais cukringumo vidurkis vos siekė bazinį, o šiemet cukringumo rodikliai itin geri – nuo 16 iki 20 procentų. Šiųmečiai runkeliai ne tik saldūs, bet šiuo metu ir labai švarūs, todėl nuostolių dėl purvingumo augintojai kol kas neturi.
Lyginant su praėjusiais metais, UAB „Lietuvos cukrus“, šiemet planuoja cukrinių runkelių perdirbti apie 240 tūkst. t ir tai yra apie 60 tūkst. t mažiau nei pernai. Šiemet cukraus planuojama pagaminti apie 34 tūkst. t, pernai jo byrėjo apie 10 tūkst. t daugiau.
„Lietuvos cukrus“ direktoriaus Augusto Obuchavičiaus teigimu, panaikinta cukraus kvotų sistema destabilizavo ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos fabrikų veiklą ir dėl cukraus pertekliaus rinkoje jo kainos krito kone dvigubai. Deja, cukraus gamybos kaštai nesumažėjo, o tik augo. Įmonės vadovas neslepia, kad atsirado tam tikrų finansinių sunkumų, kuriuos bus mėginama spręsti vykdant UAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizaciją. Šios pertvarkos tikslas – grąžinti skolas kreditoriams, atkurti įmonės mokumą ir išvengti bankroto.
Teismas leido vykdyti restruktūrizaciją
Prieš prasidedant šiam perdirbimo sezonui, bendrovei „Lietuvos cukrus“ teko atlaikyti teismo procesą, kuriame teko aiškintis su „Swedbanku“ dėl susidariusios skolos ir jos likvidavimo galimybių.
Kauno apygardos teismo duomenimis, įmonės trumpalaikės skolos sudaro 29,6 mln. eurų, iš jų pradelstos sumos – beveik 10,9 mln. eurų, tarp kurių beveik 8,7 mln. eurų skola bankui „Swedbank“. Šių metų balandžio pabaigoje „Lietuvos cukraus“ viso apskaityto turto vertė siekė 31,8 mln. eurų, kurio didžiąją dalį sudaro ilgalaikis materialus turtas.
Kauno apygardos teismas, kurio išvados buvo paskelbtos rugpjūčio 30 d., nutartyje pažymi, kad „Lietuvos cukraus” pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusės jos apskaityto turto vertės, todėl nuspręsta patenkinti įmonės vadovo prašymą leisti bendrovei restruktūrizuotis. Kauno apygardos teismas leido įmonei mokėti atlyginimus darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti kitas einamąsias įmokas neviršijant 6,4 mln. eurų per mėnesį. Bendrovės restruktūrizavimo planas turės būti parengtas per 6 mėnesius.
Su kreditoriais ketina atsiskaityti per kelis metus
„Lietuvos cukraus“ vadovas A. Obuchavičius teigia, kad be kreditorių pagalbos įmonė nepajėgi grąžinti išieškomas sumas, tačiau įvykdžius restruktūrizaciją, skolos galėtų būti grąžintos per artimiausius 4–5 metus.
„Deramasi su bendrove „Žvalguva” dėl investavimo į bendrovę, tai leistų sureguliuoti finansinius srautus ir išspręsti trumpalaikes finansines problemas. Nors šiuo metu bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau jos veiklos tendencijos rodo, jog yra realios prielaidos laikiniems finansiniams sunkumams įveikti. Bendrovė nuosekliai vykdo veiklą ir generuoja nuolatines pajamas. „Lietuvos cukrus“ – vienas didžiausių Marijampolės regiono darbdavių, sukuriantis iki 300 darbo vietų, bendrovė planuoja tęsti cukraus gamybą bei prekybą, o tai garantuoja šiuo metu pasirašytos žaliavų sutartys dėl 240 tūkst. tonų cukrinių runkelių supirkimo bei perdirbimo“, – Kauno apygardos teismui teigė „Lietuvos cukrus“ vadovas A. Obuchavičius.
Problemos skatina augintojų mažėjimą
Ne kartą Marijampolės cukraus fabrikui yra tekę kapstytis iš finansinių problemų, konfliktuoti su ūkininkais dėl neatsiskaitymo už pristatytą derlių, su kreditoriais dėl skolų. Padėtis kiek stabilizavosi 2016 m., kai buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp fabriko, UAB „Žvalguva“ ir žemdirbių. Tačiau pasirikimo galimybės augintojams tam tikra prasme buvo apribotos, nes pusę atlygio už derlių jie privalo pasiimti „Žvalguvos“ prekėmis – trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis, sėklomis ir kt.
Cukrinių runkelių augintojai dabar už toną saldžiųjų šaknų vidutiniškai gauna 26 eurus. Pasak žemės ūkio kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininko Almanto Pališkio, tai nėra ta kaina, kuri leistų žemdirbiams skaičiuoti normalų pelną, o tikimybė, kad kaina dar gali sumažėti, yra labai reali. Be to, augintojams neramu ir dėl būsimos fabriko restruktūrizacijos, kokią įtaką tai turės tolimesnei įmonės veiklai, kaip tai įtakos finansinius įsipareigojimus, atsiskaitymą. Kooperatyvo vadovas prognozuoja, kad šioje situacijoje, kai cukraus fabrikui savo išlikimo galimybes tenka tikrintis cukrumi perpildytoje rinkoje, kai įsiskolinimai kreditoriams siekia didžiules sumas, šio krašto žemdirbiai rinksis stabilesnes ir garantuotą atlygį užtikrinančias šakas. Nemaža dalis Suvalkijos cukrinių runkelių augintojų savo laukus jau apsėjo javais ir rapsais, o cukriniams runkeliams padėjo tašką. Tačiau kai kurie augintojai vis tik nepraranda vilties ir tikisi, kad „Lietuvos cukrus“ po restruktūrizacijos atsigaus ir tie, kas esamus sunkumus ištvers, ateityje vėl galės skaičiuoti cukrinių runkelių nešamą pelną.
Milda Kudirkaitė
- UAB „Lietuvos cukrus“ vadovas A. Obuchavičius tikisi, kad restruktūrizacija padės išspręsti finansines įmonės problemas.
- Šiemet cukriniai runkeliai užaugino smulkesnes, bet saldesnes šaknis.
- Suvalkiečiams turtus sukrovusius cukrinius runkelius ateityje gal būt primins tik šis paminklas.
