Marijampolės vyrų krepšinio komanda „Sūduvis“, Regionų krepšinio lygoje užėmusi B divizione trečiąją vietą, iškovojusi 13 pergalių ir patyrusi 8 pralaimėjimus, baigė sezoną, tačiau savo gerbėjus dar gali pradžiuginti žaisdama Marijampolės miesto pirmenybėse, kurias tikisi laimėti. Žaidimu kol kas sirgalius džiugina ir „Sūduvio“ moteriškoji komanda – Lietuvos moterų krepšinio A lygoje žaidžianti komanda „Kolegija-Sūduvis”, kuri pateko į finalo ketvertą.
Praėjusią vasarą suburta „Sūduvio“ komanda įrodė, jog mūsų miestui ir visam Sūduvos kraštui reikalingas gražus, nekomercinis žaidimas, kad kur kas įdomiau stebėti kaip žaidžia mūsų sūnūs, kaimynai ar draugai, o ne pirktinės žvaigždės. Nors ir nepasiekę savo maksimaliai iškeltų tikslų – patekti į aukštesnį lygos A divizioną, tačiau demonstravę gražų, visas jėgas atiduodantį žaidimą, vyrai, vedini trenerio Kęstučio Juozaičio, pritraukė gausų būrį bendraminčių. Beveik 2 tūkstančiai marijampoliečių, įsitraukusių į vardo komandai rinkimą buvo pati rimčiausia paraiška į didžiulę palaikymo komandą, o nuolat augantis sirgalių skaičius ir puikus palaikymas padėjo išplėšti ne vieną sunkią pergalę ir įkvėpė krepšininkus naujiems siekiams.
Komandos iniciatoriai labiausiai džiaugiasi, kad daugėja ir komandos rėmėjų iniciatyvinė grupė. Šiuo metu komandos iniciatorių sąraše – jau 14 marijampoliečių ir kraštiečių, gyvenančių svetur. Tai ne tik buvę ir esami sporto entuziastai, verslininkai, kuriems rūpi, jog sporto mokyklos vaikai netaptų vien pigia preke turtingiems sporto klubams arba būtų išstumti į niekam nereikalingųjų užribį, kad Marijampolėje būtų ne vien „išrinktųjų“ krepšinio klubas, kad šiuo žaidimu galėtų mėgautis visi norintys žaisti. Komandos principas – nesiekti komercijos ir nereklamuoti verslo įmonių, todėl reikalinga kiekvieno jų siekį ir idėjas palaikančiojo parama.
Prie Marijampolės vyrų krepšinio komandos „Sūduvis“ iniciatorių – rėmėjų komandos šiomis dienomis prisijungė visoje Lietuvoje gerai žinomas teisininkas, verslo teisės advokatas, Vilniaus advokatų kontoros „LAWIN“ vadovas Rolandas Valiūnas.
Turbūt jau nedaugelis marijampoliečių žino, kad R.Valiūnas – mūsų kraštietis, gimęs Kybartuose, Vilkaviškio rajone, tačiau jau nuo keturių metų augęs mūsų mieste, 1982 m. aukso medaliu baigęs Marijampolės 5-ąją vidurinę mokyklą, po kurios baigimo išvyko studijuoti teisės mokslų ir pasiliko Vilniuje.
Pono Rolando teiravomės, kas paskatino susidomėti jaunystės miesto krepšinio komanda? Kiek jums, kaip kraštiečiui, yra svarbu tai, kas vyksta Marijampolėje, jos visuomeniniame gyvenime?
Marijampolei, jos gyvenimui niekada nebuvau abejingas, kai tik atsiranda galimybė, aplankau šį miestą, nuolat seku įvykius viešojoje erdvėje, palaikau kontaktus su buvusiais klasiokais ir kitais draugais, todėl bent jau gerąsias naujienas visada sužinau. Džiaugiuosi išgražėjusiomis miesto erdvėmis, tačiau matau, kad joms trūksta gyvybės, judėjimo. Iniciatyvų atrodo pakanka, tačiau akivaizdu, kad joms įgyvendinti trūksta paramos. Nors jaunimo mieste atrodo yra nemažai, tačiau, kiek žinau, pastaruoju metu investuota buvo tik į futbolo sporto bazę, kitos sritys likę truputį nuskriaustos.
Ar dėl to nusprendėte prisijungti prie „Sūduvio“ rėmėjų komandos?
Visų pirma, mane labai sužavėjo šios komandos iniciatorių idėja – suburti tokią komandą, kuri leistų vietos sporto mokykloje išugdytiems sportininkams pasilikti savo gimtajame mieste ir tęsti čia savo sportinę karjerą. Pavyzdžių, kai už didelius pinigus supirktos žvaigždės žaidžia „gindamos“ komandų garbę, apstu, tačiau ar mus tai labai žavi? Juk kur kas smagiau stebėti, kaip žaidžia mūsų draugai, kaimynai ar vaikai. Kaip gražiai bežaistų Lebron Džeimsas, bet tikriausiai nenorėtume, kad jis atstovautų Lietuvos rinktinei? Tai kodėl norime, kad koks nors mažeikiškis žaistų už Marijampolę, o tuo tarpu mūsų vyrai turėtų parsidavinėti kitoms, gal net užsienio komandoms, arba dar blogiau – baigę sporto mokyklą išvažiuotų dirbti statybose Norvegijoje?
Ar kelsite kokius nors reikalavimus „Sūduvio“ komandai?
Kokius reikalavimus gali kelti sportininkams, kurie susiburia į komandą vedini idėjos, kurie žaidžia ne tik kūnu, bet ir širdimi? Žinoma, sportinės disciplinos ir garbingo žaidimo visada norėsiu, tačiau tikrai nebėgsiu į aikštelę ir nemokysiu žaisti krepšinio. O rezultatai ir profesionalumas ateis pamažu, kantriai ir sistemingai dirbant, nereikia norėti iš pirmų metų tapti LKL čempionais. Svarbiausia pamažu ugdyti jaunuosius sportininkus, kad jie norėtų tapti šios komandos žaidėjais ir stengtųsi dėl savo krašto garbės.
Ar atvyksite į Marijampolę stebėti krepšinio rungtynių?
Žinoma, jeigu tik turėsiu laisvą savaitgalį, būtinai pasistengsiu atvykti. Noriu ne tik su žaidėjais pabendrauti, bet ir pajusti tą atmosferą, kurią varžybų metu sukuria sirgaliai.
Ar esate kitų sporto klubų ar projektų rėmėjas? Jei taip – kokių?
Advokatų kontora LAWIN yra Lietuvos krepšinio federacijos rėmėja.
Ar sportas yra svarbi jūsų paties laisvalaikio detalė? Ar sportuoja jūsų šeima?
Sportas man, o taip pat ir mano šeimai yra labai svarbus laisvalaikio praleidimo būdas. Tiek aš, tiek mano žmona bei vaikai aktyviai sportuojame – vieni plaukia, kiti žaidžia krepšinį, tenisą, užsiima gimnastika, buriavimu. Vasaros metu vykstame į kalnus ir užsiimame kopimu, žiemos metu aktyviai slidinėjame.
Ar sportavote besimokydamas Marijampolėje?
Gyvendamas Marijampolėje ir besimokydamas pirmoke klasėje visą mėnesį lankiau plaukimą. Tiesa sakant, vėl pradėjau lankyti plaukimą prieš tris mėnesius ir nepraleidžiu nei vienos treniruotės. Po to, 3 metus lankiau gimnastiką, taip pat teko dalyvauti vienoje tinklinio ir dviejose futbolo treniruotėse. Buvau moksliukas. Nesigailiu buvęs moksliukas, bet dabar norėčiau, jog būčiau buvęs sportuojantis moksliukas.
Gal turite daugiau kokių nors ateities planų dėl vienokios ar kitokios paramos sportuojančiam savo gimtojo krašto jaunimui?
Norėčiau, kad parama ar bent jau dėmesys savo krašto jaunimui taptų kiekvieno buvusio marijampoliečio gyvenimo dalimi. Ir nebūtinai sportui. Turime labai daug žinomų, savo profesinėje srityje tam tikras aukštumas pasiekusių kraštiečių tiek verslo, tiek meno srityse, kurie, manau, galėtų kokia nors forma prisidėti prie paramos savo gimtajam miestui. Didmiesčiuose jaunimas gal turi didesnes galimybes lavėti, tobulėti, siekti, o provincijoje turėtume žymiai daugiau investuoti į jaunimą. Čia ypatingai daug talentingų, dar kosmopolitizmu neužkrėstų vaikų, kuriems brangus gimtasis kraštas, ir iš kurių išaugs tikrai ryškios asmenybės, tik jiems reikia padėti. Todėl visus savo pažįstamus skatinsiu aktyviau ieškoti ryšių su gimtine.
Dėkojame už atsakymus.
Kalbino Virginija Samuolienė
LAWIN nuotrauka
