Tėvų dėmesiui: šylant orams, užfiksuota apie pusė šimto atvejų, kai karantino nesilaikė nepilnamečiai

Lietuvos policijos duomenimis, nuo balandžio 3-ios iki 8-os dienos Lietuvoje buvo užfiksuota apie pusė šimto atvejų, kai karantino taisykles pažeidė nepilnamečiai. Dažniausias pažeidimas – būriavimasis viešoje vietoje didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis (kai tie asmenys nėra vienos šeimos nariai). Nepaisant šylančių orų ir karantino keliančių nepatogumų, vaiko teisių gynėjai ragina šeimas apsišarvuoti kantrybe ir dėl bendro visų gėrio griežtai laikytis karantino reikalavimų. Už nepilnamečių (asmenų iki 18 metų) veiksmus yra atsakingi jų tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą, todėl jie turi užtikrinti, kad jų vaikai nepažeistų karantino taisyklių.

Kaip praneša Lietuvos policija, per minėtą laikotarpį užfiksuotas 31-as atvejis, kai karantino taisykles pažeidė asmenys nuo 16 iki 18 metų, taip pat 15 atvejų, kai pažeidė asmenys iki 16 metų. Dažniausias pažeidimas – susibūrimai viešose vietose, kai vaikai nesilaiko reikalavimo nesibūriuoti didesnėmis nei dviejų asmenų grupėmis, jei jie nėra vienos šeimos nariai. Pasitaiko, kad ne vienos šeimos vaikai susiburia ir žaidžia žaidimų aikštelėse, paaugliai viešoje vietoje susitinka kartu pabūti, pabendrauti, pasiklausyti muzikos.

„Suprantama, kad šylant orams vaikams norisi išeiti į lauką, susitikti su draugais, pažaisti, pabendrauti, o ateinančios šventės tą norą gali dar labiau sustiprinti. Tačiau mes, suaugusieji, besirūpinantys vaikais, kartu privalome suvokti ir tai, kad vaikų norai ne visada atitinką jų interesus. Vaikai dėl savo amžiaus ir brandos ne visada gali suprasti dabartinės situacijos pavojingumo ir rizikos, kuri kyla dėl karantino taisyklių nepaisymo ir saugumo priemonių nesilaikymo. Todėl būtent mums, suaugusiesiems, atsakingiems už vaikus asmenims, kyla didelė atsakomybė ir pareiga pasirūpinti mūsų vaikų ir jų aplinkos saugumu. Išgyvename labai sudėtingą laikotarpį ir tik nuo visų visuomenės narių sąmoningumo priklausys, kaip greitai ir sėkmingai pavyks įveikti viruso plitimą“, – pabrėžė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotoja Alina Jakavonienė.

Pasak vaiko teisių gynėjų, svarbu vaikui užtikrinti turiningą dienotvarkę: susitarti, ką vaikas veiks laisvu laiku po nuotolinių pamokų, kokius namų ir buities darbus atliks, kiek laiko praleis žaisdamas išmaniaisiais įrenginiais, kiek laiko skaitys knygą ar užsiims kita mėgstama veikla bei kada eis miegoti. Turi būti aiškios ribos, vaikas neturi būti paliktas visiškai be priežiūros.

Laisvalaikį karantino sąlygomis vaikas gali praleisti turiningai pasinaudodamas interneto teikiamomis galimybėmis – žaisdamas lavinamuosius žaidimus, spręsdamas užduotis, dalyvaudamas neformaliojo švietimo užsiėmimuose, lankydamasis virtualiuose muziejuose ar stebėdamas pasaulį per viešas vaizdo kameras.

Karantinas – sunkus ir sudėtingas laikotarpis ne tik vaikams, bet ir visai šeimai. Jis veikia žmonių emocinę sveikatą. Kilus neigiamoms emocijoms ir išgyvenimams, apie tai visada, ne tik karantino metu, būtina pasikalbėti su artimuoju ar draugu. Jei tokių žmonių šalia nėra arba nesinori savo bėdų išsakyti pažįstamam asmeniui, visuomet galima kreiptis pagalbos į specialistus – psichologus, psichoterapeutus – kurie pasiruošę išklausyti kiekvieną žmogų bei padėti kartu įveikti užklupusias negandas. Karantino metu privatūs psichologai, psichoterapeutai teikia konsultacijas tik nuotoliniu būdu. Nemokamų pagalbos linijų darbas vyksta įprastai.

Sigita Arlauskienė,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba