Advokatė pataria, kaip įforminti nuotolinį darbą tarpušvenčiu

Artėjantį kalėdinį periodą, kuomet per dvi savaites bus net aštuonios švenčių bei poilsio dienos, dalis įmonių bei organizacijų pasitiks ištuštėjusiais biurais – tokiu metu vis labiau įsigali „darbas iš namų“. Tačiau dažnai nesutariama, kaip tinkamai įforminti tokį nuotolinį darbą, kad nenukentėtų nei darbdavio, nei darbuotojo interesai.

Galimybę neprisirišti prie konkrečios darbo vietos suteikiantys darbdaviai gali ir patys „nudegti“, jei tinkamai neįformins nuotolinio darbo, teigia darbo teisėje besispecializuojanti advokatų kontoros „Magnusson“ advokatė Rūta Didikė. Pasak jos, dažnu atveju darbdavys tiksliai nežino, kur yra darbuotojas, bet darbovietę vertėtų informuoti bent apie tai, kokiu atstumu nuo jos ketinama dirbti.

Per šventes – daugiau norinčių būti ne darbe

Kur kas tiksliau tokią darbo „iš namų“ formą nusako Darbo kodeksas: tai yra nuotolinis darbas, kai darbuotojo fiziškai nėra darbo vietoje, tačiau jis darbo funkcijas atlieka.

„Tarp mūsų šalies darbdavių populiarėja vadinamosios darbo ne iš biuro taisyklės. Jose nustatoma, kiek dienų per mėnesį taip galima darbuotis, kokios tokiu atveju suveikia procedūros ir panašiai. Bet su nuotoliniu darbu sutinka ir tokių taisyklių neturintys darbdaviai, jei tai leidžia darbo pobūdis ir, žinoma, pasitikima darbuotojais“, – sako advokatė.

Vis dėlto, kalėdinis ir pokalėdinis metas pasižymi savo specifika. Kai šventinės ir darbo dienos keičia vienos kitas, dirbti nuotoliniu būdu vienu metu nori daug darbuotojų.

„Jei įmonė nuotolinio darbo taisyklių neturi, bene pats paprasčiausias būdas tai tvarkingai įforminti – suteikti darbuotojams laisvą dieną paliekant priklausantį darbo užmokestį ir nustatant, kad laisvos dienos metu jie bus pasiekiami klientams, kolegoms ir užtikrins darbų tęstinumą. Taip ne tik nenukentės, bet ir bus subalansuoti ir darbdavio, ir darbuotojų interesai. Tačiau svarbu, kad įforminti tai, kad darbas nebus dirbamas kaip įprasta, darbdavio vienokiu ar kitokiu sprendimu, reikia, kad būtų išvengta rizikų susijusių su darbų sauga ar netinkamu darbo pareigų vykdymu, kas aktualu pačiam darbuotojui“, – atkreipia dėmesį R. Didikė.

Anot jos, taip darbuotojas nenuskriaudžiamas finansiškai, o ir darbdavys įtvirtina, kad darbai privalės būti nudirbti.

„Namai“ gali būti bet kur

„Iš namų“ dirbantis darbuotojas neprivalo pranešti, kur konkrečiai jis yra. Tačiau net ir saugodami žmogaus privatumą, kai kurie darbdaviai gali prašyti nurodyti apytikslį jo atstumą nuo darbovietės, siekiant tinkamai organizuoti darbą.

„Iš pirmo žvilgsnio, tai gali atrodyti kaip perteklinė informacija, kurios darbdaviui žinoti nebūtina, tačiau atstumas gali būti svarbi aplinkybė organizuojant darbą. Darbdaviui tikrai nesvarbu, kur konkrečiai esate – Kaune, Utenoje ar Alytuje, iš kurių iki Vilniaus tektų važiuoti apie 100 kilometrų. Tačiau tarp 30, 100 ar 300 kilometrų jau yra nemažas skirtumas ir darbdaviui akivaizdu, kad kuo tolimesniu atstumu esate, tuo mažiau galima tikėtis, kad į darbovietę atvyksite operatyviai. Tokie atvejai dažnai aptariami „darbo ne iš biuro taisyklėse“, jei jas darbdavys turi. Jei jų nėra, tą reikėtų suderinti su darbuotoju atskirai“, – sako R. Didikė.

Vargu, ar 300 kilometrų atstumu dirbančio darbuotojo bus prašoma, tarkim, nuvykti į susitikimą su klientu ar imtis vietoje spręsti iškilusius klausimus, tačiau iš anksto nepranešus atstumo vėliau gali kilti nesusipratimų.

Pasitikėjimas yra viskas

Advokatės teigimu, nuotolinis darbas nėra laisvadienis ar galimybė atsikvėpti, todėl darbuotojui jį reikėtų vienareikšmiškai traktuoti tik kaip aplinkos pakeitimą.

„Dirbdami iš kitos vietos mes galime pakeisti nusistovėjusią savo darbo rutiną ir ją perkrauti, leisti sau daugiau improvizuoti pasirenkant darbo valandas bei poilsio laiką. Vis dėlto, tai nėra poilsio diena, todėl darbuotojas turi būti pasiekiamas kolegoms, klientams bei nudirbti savo darbus. Reikia turėti omenyje, jog dirbant ne iš biuro, taikomi visi darbdavio vidaus teisės aktai ir darbuotojas turi visas jam priskirtas pareigas, kiek tai neprieštarauja darbo ne iš biuro esmei“, – sako advokatė.

Sustyguoti dienotvarkę padeda įprasta darbo organizavimo užrašinė ar jos elektroninis atitikmuo, patogi, ne per triukšminga darbo vieta bei būtinos komunikacijos priemonės: veikiantis telefonas bei kompiuteris, interneto ryšys.

„Be kalbų – nuotoliniam darbui reikia disciplinos. Bet žinant, kad šis darbo formatas galioja tik tada, kai yra pasitikėjimas, svarbu juo nepiktnaudžiauti ir jo neprarasti. Nenustumkite į šalį telefono, nuolat tikrinkite elektroninį paštą, atsakykite į skambučius ar užklausas. Kitaip tariant, nuolat laikykite ranką ant pulso taip, kaip tą darytumėte įprastoje savo darbo vietoje“, – teigia R. Didikė.

Rūta Didikė
Jums gali patikti

Komentavimas negalimas