Beveik dešimtmetį Lietuvoje plintantis afrikinis kiaulių maras (AKM) pavojų kelia kiaulėms ir šernams bei atneša nuostolių mūsų šalies ekonomikai. Vien pernai už AKM židinių likvidavimą kiaulių augintojams mūsų valstybė išmokėjo 370 tūkst. eurų. Ekspertai sako, kad dabar žmonės grybauja, daugiau vaikšto po miškus, todėl ir tikimybė užkrėsti ūkį itin išaugusi.
Afrikinis kiaulių maras pirmą kartą Lietuvoje buvo užfiksuotas 2014 metais. Nuo to laiko kasmet stebimi ligos proveržiai, ypatingai suaktyvėjantys vasaros sezono metu. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo nustatyta 16 AKM židinių. Remiantis LR Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus duomenimis, už patirtus nuostolius, susidariusius likviduojant ligos sukeltus židinius, per 2022 metus kiaulių laikytojams išmokėta daugiau nei 370 tūkst. eurų.
Nuostoliai skaičiuojami pagal metodiką
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas teigia, kad ligos sukelta žala tapo tam tikra rutina. Nuostolius apskaičiuoti sudėtinga, tačiau bet kuriuo atveju ir materialinė, ir socialinė žala didžiulė. Nuostolius galima suskirstyti į tris kategorijas: tiesioginiai židinio likvidavimo nuostoliai, kainų skirtumo nuostoliai patekus į apribojimų zonas ir bendra žala, kai dėl per didelės rizikos nesikuria nauji ūkiai, tęsiasi mėsos gaminių eksporto problemos.
„Tiesioginius afrikinio kiaulių maro viruso sukeltus nuostolius naminių kiaulių ūkininkai patiria pirmomis dienomis, kuomet naikinamas ligos židinys – sudeginamos, užkasamos ar kitaip utilizuojamos kiaulės, vyksta patalpų plovimas, dezinfekavimas,“ – pasakoja pašnekovas.
Anot jo, kiekvienas toks atvejis sukrečia. Tenka susitaikyti ir su mintimi, jog ūkis ateityje galbūt nebeatsigaus ir nebedalyvaus gamybos procesuose. Tai skaudus smūgis ir ūkio savininkui, ir darbuotojams.
„Tiesioginiai židinio likvidavimo nuostoliai priklauso nuo užkrėsto ūkio dydžio, materiali tokių atvejų suma skaičiuojama individualiai. Iki šiol nuo 2014 m. didžiausių židinių kiaulininkystės kompleksuose likvidavimas kainavo po keletą milijonų eurų. Didžiausias likviduotas ūkis užfiksuotas praėjusiais metais Šakių rajone, kur buvo laikoma 2 tūkst. kiaulių. Šiais metais tokių ar panašių tiesiogiai užkrėstų ūkių buvo vos keli smulkūs Marijampolės rajone“, – sako A. Baravykas.
Kaip pasakoja Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius, sveikam ūkiui patekus į AKM apsaugos, priežiūros ir III zoną, susidaro kainų skirtumo nuostoliai, kurie itin problematiški – nuostoliai sunkiai nuspėjami ir trunka ilgai. Šiems nuostoliams apskaičiuoti yra sukurta speciali metodika, leidžianti įvertinti kainų skirtumą tarp laisvos teritorijos kainų ir apribojimo zonos kainos.
„Blogiausia tai, kad III AKM zonoje atsidūręs sveikas neužkrėstas stambus kiaulininkystės ūkis tampa priklausomas vos nuo 1-2 kiaulių supirkėjų, kurie turi teisę visai nepirkti kiaulių iš zonoje esančio ūkio. Skerdyklos taip pat patiria tam tikrų papildomų suvaržymų – kiaulės turi būti atskirai skerdžiamos, specialiai ženklinama mėsa, draudžiamas jos eksportas, papildoma dezinfekcija ir pan. Tik ženkliai sumažinus kiaulių pardavimo kainą, pavyksta realizuoti kiaules.
Tačiau dideliame ūkyje vos kelių centų už kilogramą kainų skirtumas sukuria finansinius praradimus, skaičiuojamus šimtais tūkstančių eurų. Šiuos nuostolius Žemės ūkio ministerija kompensuoja, o be paramos niekuo dėti neužkrėsti virusu ūkiai prarastų pajamas ir praktiškai turėtų užsidaryti“, – sako A. Baravykas.
Neįmanoma prognozuoti protrūkių
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius A. Baravykas sako: „Prognozuoti AKM protrūkių neįmanoma. 2021 metais šios ligos atvejų tarp naminių kiaulių visai nebuvo, o praėjusiais ir šiais metais – jau buvo fiksuota. Daug dalykų priklauso ir nuo AKM patekimo šernams bei kokiu atstumu užsikrėtusių šernų populiacijos yra nutolusios nuo naminių kiaulių ūkių.“
Anot asociacijos vadovo, biologinio saugumo priemonių įgyvendinimas ūkiuose ir jų rutininis laikymasis kiaulių augintojams visuomet turi išlikti prioritetu. Kiaulių augintojus A. Baravykas taip pat ragina pasinaudoti Žemės ūkio ministerijos pagalba, įsigyjant biologinio saugumo priemones. Rekomenduojama reguliariai su personalu ar ūkyje dirbančiais žmonėmis aptarti Afrikinio maro prevenciją.
„Ypatingai aktuali tema – AKM viruso išnaikinimas šernų populiacijoje. Šiuo metu Lietuva galėtų sutelkti pastangas ir sukurti veiksmingą šernų populiacijos valdymo planą, kuris leistų kontroliuoti ir mažinti AKM viruso paplitimą.
Tačiau vyrauja daug ginčų dėl naktinių taikiklių, dėl šernų tankio ir pan. Reikalinga ir Vyriausybės institucijų valia tokį planą sukurti bei įgyvendinti. Kol kas gamtoje procesai vyksta labiau savaime, nei kad kontroliuojant ir mažinant viruso paplitimą šernų tarpe, todėl ir kiaulininkystės ūkiams visą laiką išlieka didelė rizika“, – reziumuoja A. Baravykas.
Ką svarbu žinoti
VMVT su Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) jau ketverius metus iš eilės vykdo informacinę kampaniją, kad būtų didinamas Lietuvos ūkininkų, medžiotojų ir veterinarijos gydytojų informavimas apie šią itin užkrečiamą ligą bei būtų stabdomas jos plitimas. VMVT atkreipia dėmesį, kad vasaros pabaigoje, kai žmonės daugiau grybauja, uogauja, medžioja, AKM atvejų skaičius naminių kiaulių laikymo vietose šokteli beveik dvigubai.
Šiemet, birželį bei liepą, AKM židiniai užfiksuoti pietinėje Lietuvos dalyje: Marijampolės, Vilkaviškio ir Kalvarijos rajonuose. Laukinėje gamtoje šiais metais AKM dažniausiai nustatytas Alytaus, Varėnos, Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų r. savivaldybėse, iš viso net 37 rajonuose.
VMVT specialistai primena, kiaulių augintojai gali ir privalo apsaugoti savo laikomas kiaules nuo AKM viruso. Tereikia laikytis minimalios higienos ir disciplinos:
– Einant į kiaulių laikymo patalpas, naudoti atskirą avalynę ir rūbus. Tai gali būti įsispiriami guminukai ir atskiri darbo drabužiai-chalatai.
– Griežtai apriboti pašalinių asmenų patekimą pas kiaules.
– Laikyti kiaules uždarose patalpose.
– Patalpas apsaugoti nuo vabzdžių patekimo, įrengiant tinklelius ant langų.
– Nešerti šviežia žole ir virtuvės atliekomis.
Siekiant mažinti afrikinio kiaulių maro plitimą mūsų šalyje, mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas. Radus šerno gaišeną reikia apie tai pranešti VMVT arba jos teritoriniam padaliniui. Tai patogiausia padaryti trumpuoju telefono numeriu 1879 arba elektroniniu paštu [email protected]. Asmeniui, pranešusiam apie rastą šerno gaišeną, mokama 30 eurų išmoka. Šernų gaišenų pašalinimas iš aplinkos ženkliai prisideda užkertant kelią ligos plitimui.
