Birželio 14-ąją Marijampolėje paminėta Gedulo ir vilties diena – diena, primenanti vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos puslapių. Tai laikas sustoti, prisiminti tūkstančius iš savo namų ištremtų žmonių, pagerbti jų likimus ir dar kartą įvertinti laisvę, kuri šiandien mums yra savaime suprantama, tačiau buvo iškovota didžiulėmis aukomis.
Į minėjimą susirinkę marijampoliečiai, politiniai kaliniai ir tremtiniai kartu prisiminė skaudžius istorijos įvykius bei žmones, kurių gyvenimus pakeitė prievartiniai trėmimai. Birželio 14-oji mūsų tautos istorijoje išliko kaip netekčių, skausmo ir išbandymų diena, tačiau kartu ji liudija nepalaužiamą žmonių valią, tikėjimą ir meilę savo Tėvynei.
Šiemet minėjimas įgavo ir papildomą prasmę – sukako 30 metų paminklui tremties aukoms atminti, prie kurio kasmet tradiciškai renkasi bendruomenė. Šis paminklas jau tris dešimtmečius yra svarbus pagarbos, atminties ir dėkingumo ženklas visiems, kurie kentėjo dėl Lietuvos laisvės.
Renginio metu Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis dalijosi mintimis istorijos svarbą, atminties išsaugojimą ir atsakomybę ateities kartoms. Tremtinių ir politinių kalinių išgyvenimai yra gyvas laisvės kainos priminimas, todėl svarbu ne tik pagerbti šiuos žmones, bet ir išsaugoti jų istorijas ateities kartoms. O atmintis apie praeities įvykius padeda geriau suprasti laisvės vertę, stiprina pilietiškumą ir skatina saugoti valstybę, kurią šiandien turime galimybę kurti laisvi.
Minėjimą vainikavo tremtinių choro „Godos“ bei Indrės Anankaitės ir Laimono Bendaravičiaus koncertai.
Skambėjusi muzika susirinkusiems priminė, kad tautos dvasios neįmanoma palaužti, o meilė Tėvynei išlieka stipresnė už bet kokius išbandymus.
