2019 metų pabaigoje Užsienio reikalų ministerijos užsakymu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktoje užsienio lietuvių apklausoje dalyvavo 1874 užsienio lietuviai, gyvenantys 56 šalyse.
87 proc. respondentų nurodė, kad gyvenant užsienyje jiems yra svarbus tautinis identitetas (lietuvybė). Lietuvybę šie respondentai išlaiko bendraudami su giminėmis, draugais Lietuvoje, sekdami lietuvišką žiniasklaidą, skaitydami lietuviškas knygas, puoselėdami lietuviškas tradicijas, švęsdami lietuviškas šventes, bendraudami su vietos lietuviais, rinkdamiesi atostogas Lietuvoje, kt. 89 proc. nepilnamečių vaikų turinčių respondentų yra svarbu, kad jų vaikai saugotų savo lietuviškas šaknis.
96,5 proc. respondentų nurodė, kad, ir gyvenant užsienyje, jiems yra svarbi Lietuvos pažanga ir gerovė. 80 proc. taip atsakiusiųjų nurodė ir patys prisidedantys prie gerovės Lietuvoje kūrimo, remdami Lietuvoje gyvenančius artimuosius, skatindami turizmą į Lietuvą, jaunąją kartą užsienyje mokindami lietuvių kalbos, tradicijų, dalyvaudami labdaros, paramos, savanorystės iniciatyvose, tarpininkaudami užmezgant kontaktus tarp Lietuvos ir užsienio šalių, dalyvaudami bendroje mokslinėje, akademinėje veikloje, kt.
52 proc. respondentų pagrindinis naujienų iš Lietuvos šaltinis yra lietuviška internetinė žiniasklaida. Kiti minėti šaltiniai: Lietuvoje gyvenanti šeima, artimieji, draugai, lietuviškas radijas, televizija, lietuvius jungiantys socialiniai tinklai. Lietuviškoje žiniasklaidoje užsienio lietuvius labiausiai domina vidaus politikos aktualijos, ekonominė, darbo rinkos padėtis Lietuvoje, kultūra, menas. Naujienomis iš Lietuvos visiškai nesidomi 3 proc. respondentų.
Apie grįžimą į Lietuvą galvoja 79 proc. respondentų: grįžimą planuoja 19 proc. respondentų (4,3 proc. – šiais arba kitais metais, 9,4 proc. – per artimiausius 5 metus, 5,3 proc. – ne anksčiau kaip po 5 metų), dar 60,3 proc. neatmeta galimybės grįžti kada nors ateityje.
Svarstant grįžimą į Lietuvą, kaip svarbiausius faktorius respondentai nurodė: čia likusi šeima, draugai (65,6 proc.), galimybė rasti gerai apmokamą darbą (29 proc.), noras dirbti ir kurti Lietuvai (26,2 proc. ), niekur kitur nesijaučiu taip gerai, kaip Lietuvoje (24,2 proc.), aukšta gyvenimo kokybė Lietuvoje (23,5 proc.), noras, kad vaikai augtų Lietuvoje (20,7 proc.), galimybė rasti išsilavinimą atitinkantį darbą (19,4 proc.).
Pagrindinės įvardinamos kliūtys ir rizikos, planuojant grįžimą: per žemas atlyginimas (65,7 proc.), tolerancijos trūkumas visuomenėje, ksenofobija (45,6 proc.), darbdavių požiūris į darbuotojus (39,4 proc.), galiu nerasti darbo pagal išsilavinimą (23,1 proc.), neigiamas požiūris į išvykusius (20,9 proc.), nėra tikri, ar sėkmingai integruosis vaikai (18,6 proc.).
21 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų, teigė, kad, jei reikėtų sprendimą priimti dabar, iš Lietuvos nebeišvyktų. Pagrindinės jų nurodytos priežastys – situacija Lietuvoje pastebimai gerėja, nebepalikčiau artimųjų, išvykęs įvertinau, ką palikau Lietuvoje, emigracija sunkesnė, nei maniau.
Apklausa vykdoma įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo programą, kurios koordinatorius – Užsienio reikalų ministerija. Vertindami programą, naudingiausiomis programos sritimis respondentai išskyrė užsienio lietuvių bendruomeniškumo skatinimą, organizacijų stiprinimą, paramą lituanistiniam švietimui užsienyje, lietuviškos kultūros puoselėjimą, organizacijų lyderių kvalifikacijos tobulinimą, profesionalų telkimą.
Su visais užsienio lietuvių apklausos rezultatais galima susipažinti čia.
LR užsienio reikalų ministerijos informacija
