Pastaruoju metu vaistinėse pastebimas naujas sloguojančių ir kosėjančių klientų antplūdis. Vieni grįžta iš atostogų tolimuose kraštuose ir suserga dėl pasikeitusio klimato, o kiti skundžiasi sveikatos negalavimais dėl per smarkiai kondicionuojamų patalpų. „Eurovaistinės“ vaistininkė Fausta Barisevičienė pasakoja, kad būtent dėl šių priežasčių atsiradusi sloga, kosulys ar užkimimas gali signalizuoti apie nusilpusį imunitetą.
Nusilpęs imunitetas gali pasireikšti neįprastai
Apie nusilpusį imunitetą gali išduoti ne tik sloga, kosulys ar užkimimas, perspėja „Eurovaistinės“ farmacininkė Fausta Barisevičienė. Anot jos, kartais organizmas pagalbos šaukiasi ir kitais būdais:
„Nemiga, dirglumas ir irzlumas – visi šie sveikatos pokyčiai gali bandyti mus įspėti, kad imunitetas nėra pakankamai pajėgus kovoti su išoriniais dirgikliais. Lygiai taip pat imuniteto nusilpimą mums gali išduoti virusinės odos ir akių vokų ligos (liaudiškai vad. „herpiai ir miežiai“), įvairios alerginės reakcijos, viduriavimas bei kiti žarnyno veiklos sutrikimai“, – pasakoja F. Barisevičienė.
Imunitetą pakanka stiprinti tik rudenį – mitas
Norint apsisaugoti nuo ligų, nepakanka pradėti stiprinti imunitetą tik pereinamaisiais sezonais – pavasarį ar rudenį, pabrėžia vaistininkė. Anot jos, į tai reikia žiūrėti kaip į kryptingą ir pastovų darbą.
„Mes gyvename skubančioje visuomenėje, kur maisto kokybė yra ženkliai prastesnė nei buvo anksčiau, negana to suvartojame daugiau maisto negu mums reikėtų. Valgydami negauname kokybiškų maistinių medžiagų tiek, kad jų pakaktų imuniteto stiprinimui. Todėl pasitelkiant įvairias priemones imunitetą reikia stiprinti ne tik rudenį arba pavasarį, bet visus metus. Taip ne tik išvengsite daugiau peršalimo ligų, bet ir apsisaugosite nuo neigiamų aplinkos veiksnių, kurie gali lengvai išprovokuoti stiprius imuninės sistemos sutrikimus“, – pataria F. Barisevičienė.
Dažnai pakanka tik vitamino C
Vaistininkė kaip vieną geriausių pagalbininkų stiprinant imunitetą įvardija vitaminą C. Anot jos, šis vitaminas ne tik stimuliuoja imuninę sistemą, bet ir saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų bei pažaidos, palaiko normalią energijos apykaitą, stiprina nervų sistemą ir sumažina pervargimo jausmą.
„Stiprinant imunitetą gali padėti vitaminai – antioksidantai A, C ir E, jie veikia prieš laisvuosius radikalus. Taip pat vitaminas D, B grupės vitaminai, mikroelementai: selenas, varis, cinkas. Polifenoliai, kurių yra labai daug ir randasi jie vaisiuose, daržovėse ir joms suteikia įvairias ryškias spalvas. O paskutiniu metu labai populiarūs iš polifenolių – kurkuminas, gaunamas iš ciberžolės ir kvercetinas, kurio daugiausia randama svogūnuose“, – išskiria F. Barisevičienė.
Tačiau jeigu nesinori plačiai atverti piniginės visiems šiems maisto papildams, vaistininkė nuramina – drąsiai pakaks ir vien vitamino C. Tik ji pabrėžia – tokiu atveju vertėtų rinktis liposominės formos vitaminą, kadangi tai užtikrins efektyvesnį jo įsisavinimą.
Apie kokius imuniteto stiprinimo būdus nekalbame?
Grūdinimasis, sveika mityba ir judėjimas – visiems puikiai žinomi imuniteto stiprinimo būdai. Visgi vaistininkė pasakoja apie kitas, retai užmirštamas priemones:
„Stiprinti imunitetą padeda kvėpavimo pratimai. Jie ypač naudingi vyresnio amžiaus žmonėms, kadangi jų plaučių tūris laikui bėgant sumažėja bene perpus, todėl ir deguonies yra įsisavinama mažiau. Kvėpavimo pratimai gali padėti aprūpinti organizmą didesniu deguonies kiekiu, aktyvina kraujotaką. Taip pat didelę reikšmę imuniteto stiprumui turi ir buvimas gryname ore, statiniai tempimo pratimai, nes visa tai aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, dėl ko sumažėja nerimas, dirglumas, mintys tampa pozityvesnės“, – pasakoja F. Barisevičienė.
Be tradicinių imunitetą stiprinančių priemonių vaistininkė išskiria užsėmimą savo mėgstamais hobiais – pavyzdžiui, meditacija, masažais, šokiais, kelionėmis. Ji pasakoja, kad malonaus pobūdžio veikla skatina mūsų laimės hormonų gamybą, todėl neatsiejamai žmogų pradeda lydėti ir geresnė savijauta.
