Lietuvoje nuo lapkričio grynaisiais pinigais bus galima atsiskaityti už ne brangesnius kaip 5 tūkst. eurų pirkinius.
Didžioji dalis Lietuvos gyventojų sako, kad tai jų įpročių ir elgesio nepakeis, o savo ketinimus yra pasiruošęs pergalvoti ar net jų atsisakyti apytiksliai kas penktas (18 proc.) šalies vartotojas, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa, kurią inicijavo Medicinos bankas.
Panašu, kad nemažos dalies gyventojų dalies grynųjų sumos ribojimai niekaip nepaveiks – elgtis įprastai numato 41 proc., arba du iš penkių, apklausos dalyvių. Dar 27 proc. teigia kol kas negalintys pasakyti konkrečiai ir spręs kiekvienu atveju atskirai.
„Koks bus realus grynųjų ribojimo poveikis mokant už didelius pirkinius, pamatysime praėjus bent keletui mėnesių nuo teisės aktų pakeitimų įsigaliojimo. Sprendžiant pagal apklausos duomenis, skaudžiausiai tai paveiks 18 proc. gyventojų, iš kurių 9 proc. žada gerai apsvarstyti, ar pirkinio tikrai reikia, kiti 9 proc. didelius pirkinius ketina atidėti arba ir visai jų atsisakyti“, – pastebi Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.
Pasak jo, didžiausias neapibrėžtumas slypi antroje pagal dydį apklaustųjų grupėje, kurios atstovai sprendimą ketina priimti kiekvienu konkrečiu atveju.
„27 proc. vartotojų yra reikšminga imtis, atitinkanti daugiau kaip ketvirtadalį suaugusių šalies gyventojų. Kol kas jie nėra nusiteikę neigiamai ar kategoriškai, tačiau jų elgesys paaiškės tik laikui bėgant. Gali būti, kad dalis vartos, kaip vartoję, o dalis nuspręs pirkinį atidėti ar visai jo atsisakyti“, – sako J. Ivaška.
Apklausos duomenis analizuojant pagal tai, koks pagrindinis joje dalyvavusių respondentų užsiėmimas, daugiausiai problemų įžvelgia bedarbiai. Net 16 proc. jų mano, kad ateičiai atidės didelius pirkinius ar gal jų visai atsisakys.
Antroje vietoje pagal įžvelgiamas vartojimo ribojimo rizikas – pensininkai. 13 proc. jų irgi rimtai svarsto, ką reikės daryti su planuojamais dideliais pirkiniais. Trečioje vietoje atsidūrė smulkusis verslas: 12 proc. jo atstovų galvoja, didelių pirkinių įsigijimas gali tapti neapibrėžtas.
„Negalime visiškai atmesti to, kad dalis bedarbių gauna neapskaitomų pajamų ir nenori jų „rodyti“ oficialiai. Taip pat ir pensinio amžiaus žmonės, tikėtina, nėra plačiai įvaldę modernių atsiskaitymo būdų ir renkasi klasikinį variantą: už pirkinius susimoka grynaisiais. Kadangi 5 tūkst. eurų riba galioja ir fiziniams asmenims, ir verslui, bene didžiausią nerimą kelia smulkiojo verslo atstovai, tarp daug tų, kurie jau dabar įžvelgia atsiskaitymo problemas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad atsiskaitymas stambiomis sumomis grynaisiais tarp smulkiojo verslo atstovų yra gana plačiai paplitęs“, – teigia Medicinos banko Komercijos departamento direktorius.
Mažiausiai problemų dėl būsimų pokyčių įžvelgia didmiesčių gyventojai. 44 proc. didžiųjų miestų atstovų savo planų dėl didelių pirkinių keisti neketina. Tačiau kuo gyvenamoji vieta atokiau nuo didmiesčių, tuo entuziazmo mažiau. Šiuo metu problemų atsiskaitant didelėmis sumomis neįžvelgia 39 proc. gyvenančiųjų mažesniuose miestuose ar rajonų centruose bei 37 proc. kaimiškų vietovių atstovų.
Sprendžiant pagal pajamų dydį, savo vartojimo įpročių dažniau nekoreguos tie, kurių mėnesio pajamos yra didelės. Tuo tarpu atidėti ar stabdyti vartojimą kol kas dažniau pasiryžę gaunantieji mažas pajamas.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad nuo lapkričio 1 dienos pagal Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą atsiskaityti grynaisiais pinigais galima iki 5 tūkst. eurų sumos arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.
„Spinter tyrimų“ apklausoje dalyvavo 1006 suaugę šalies gyventojai, kurių amžius 18-75 metai.
