Vis didesniam žmonių skaičiui miestuose besirenkant alternatyvias keliavimo priemones, atsiranda ir naujų iššūkių – pavyzdžiui, elektrinių paspirtukų vairuotojų elgesys bendrame eismo sraute. Tai, kad jis, švelniai tariant, neidealus, atspindi ir gyventojų apklausos.
Europos judumo savaitė
Rugsėjo 16–22 dienomis Europa mini jau tradicija tapusią judumo savaitę, prie kurios kiekvienais metais jungiasi vis daugiau miestų, įmonių, universitetų ir bendruomenių. Pavyzdžiui, pernai prie Europos judumo savaitės prisidėjo jau apie 3000 miestų ne tik Europoje, bet ir už jos ribų.
Šios tarptautinės iniciatyvos metu didinamas gyventojų sąmoningumas keliaujant mieste ir stengiamasi keisti jų keliavimo įpročius, skatinant kasdienėms kelionėms kuo dažniau rinktis alternatyvas automobiliams: įvairias mikrojudumo priemones, dviračius, viešąjį transportą, daugiau vaikščioti pėsčiomis ar naudotis transporto priemonių dalijimosi paslaugomis.
Gyventojų, kasdienėms kelionėms vis dažniau besirenkančių alternatyvą asmeniniam automobiliui, nors ir pamažu, bet nuolat daugėja. Deja, ši gera tendencija atneša ir savų iššūkių. Pavyzdžiui, elektrinių paspirtukų vairuotojai visuomenės akyse jau tapo labiausiai Kelių eismo taisykles (KET) pažeidinėjančia eismo dalyvių grupe – tai atskleidė kompanijos „Spinter tyrimai“ šią vasarą atlikta apklausa. Jos duomenimis, daugiau nei du trečdaliai (73 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad dažniausiai KET pažeidžia būtent vairuojantys el. paspirtukus.
Tokia nuomonė ryški visose amžiaus grupėse. Šiek tiek palankesni paspirtukininkams yra 26–35 metų apklaustieji: šioje respondentų grupėje manančių, kad KET dažniausiai pažeidinėja el. paspirtukų vairuotojai, yra kiek mažiau – 68 proc.
Neigiamas požiūris į paspirtukininkus eksperto nestebina
Saugaus eismo ekspertas, Vilniaus automechanikų ir verslo mokyklos mokytojas Darius Kanapinskas negatyvia žmonių nuomone apie paspirtukininkus nesistebi. Jis atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, važiuodami pro pėsčiuosius, elektrinių paspirtukų vairuotojai retai sumažina greitį iki KET reikalaujamų 5–7 kilometrų per valandą.
„Šią „nuodėmę“ daro ir dviratininkai, tačiau jie bent jau turi skambučius, kuriais gali pranešti apie savo artėjimą. Kita vertus, nereikėtų pamiršti ir žmonių, turinčių klausos negalią, kuriems tas skambutis nepadės. Dar viena problema – nuomojami paspirtukai: norėdami už nuomą sumokėti mažiau, žmonės ima lenktyniauti su laiku ir važiuoja kur kas nutrūktgalviškiau nei turėtų. Nors sutaupyta suma neretai siekia vos kelis centus, bet, matyt, taip veikia žmogaus psichologija – bent jau aš labai aiškiai pastebiu skirtumą tarp žmonių, važiuojančių nuosavu ir nuomotu paspirtuku“, – konstatuoja pašnekovas.
Siekdama didinti el. paspirtukų vairuotojų sąmoningumą, KET laikymąsi ir apsaugos priemonių dėvėjimą, LTSA inicijavo edukacinę kampaniją „Riedėk šalmingai“, skirtą skatinti šios transporto priemonės vairuotojus atsakingiau elgtis kelyje.
Atsakingumą būtina skiepyti nuo vaikystės
Saugaus eismo ekspertas D. Kanapinskas pabrėžia, kad saugaus elgesio kelyje taisyklės turi būti skiepijamos nuo pat vaikystės ir, svarbiausia, ne kalbomis, o gyvu pavyzdžiu.
„Ne paslaptis, kad vaikai kopijuoja arčiausiai esančių suaugusiųjų elgesį: tėčio, mamos, senelių. Jei vaikas mato, kad kažkas iš jam svarbių žmonių automobilyje nesisega saugos diržo, jis ir pats to nedarys. Jei mama ar tėtis savo pavyzdžiu nerodo vaikui, kad kelyje svarbu elgtis atsakingai, vaikas taip ir nesielgs“, – įsitikinęs ekspertas.
Pasak jo, jau paūgėjusiems vaikams labai svarbu informaciją pateikti nenuobodžiai, kad nebūtų dėmesio susilpnėjimo ir atmetimo reakcijos. D. Kanapinskas priduria, kad tiek prie vaikų, tiek prie suaugusiųjų sąmoningumo didinimo prisidėti turi visi – ir mokykla, ir policija, ir visuomeninės organizacijos, ir žiniasklaida, ir pati visuomenė.
„Visiškai pritariu specialiai mikrojudumo priemonių vairuotojams skirto KET skyriaus atsiradimui – tiek važiavimo taisyklėms, tiek saugos priemonėms. Bet policininko prie kiekvieno paspirtuko nepastatysi. Mes patys – kaip visuomenė – turime tapti tais policininkais, kurie kontroliuos ir drausmins tiek save, tiek aplinkinius“, – įsitikinęs saugaus eismo ekspertas.
El. paspirtukas gali būti puiki transporto priemonė
Pats D. Kanapinskas į elektrinius paspirtukus žvelgia labai palankiai. Pasak jo, vairuojant ir elgiantis atsakingai, tai yra itin patogi, greita ir ekologiška transporto priemonė, ypač miesto centre.
„Visi žinome, koks intensyvus eismas būna didmiesčių centruose. Paspirtukas ne tik padės greitai nusigauti iš taško A į tašką B, bet ir neprisidės prie oro taršos, kuri tampa vis didesne miestų problema“, – pabrėžia jis.
Saugaus eismo ekspertas D. Kanapinskas sveikina tiek Europos judumo savaitę, tiek visas kitas iniciatyvas, kuriomis didinamas žmonių sąmoningumas – ar saugaus eismo, ar ekologijos srityse.
„Džiugu, kad imamasi įvairių sąmoningumo skatinimo iniciatyvų. Manau, kad ta informacija – nors ir po mažą dalelytę – vis vien pasiekia adresatus ir žmonės pamažu pradeda elgtis atsakingiau. Juk kažkada ir saugos diržai automobiliuose buvo „tik bailiams“. Esu įsitikinęs, kad, didėjant eismo dalyvių sąmoningumui, keisis ir el. paspirtukų vairuotojų elgesys, ir žmonių požiūris į juos“, – užbaigia D. Kanapinskas.
„Spinter tyrimų“ apklausa apie dažniausiai KET pažeidinėjančius eismo dalyvius ir prievolę dėvėti šalmą vairuojant el. paspirtuką buvo atliekama liepos 19–29 d., joje dalyvavo 1007 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
