Gulime paplūdimyje, bet mintys sukasi aplink darbus. Nueiname į lovą anksčiau, bet prieš miegą dar „greitai“ perbėgame per naujienas. Išeiname pasivaikščioti, bet ausyse – balsai iš „podcasto“, o galvoje – sąrašas dalykų, kuriuos dar reikės padaryti. Šiandien daugelis mūsų ilsisi, bet nepailsi. Mąstome, „scroliname“, planuojame net tada, kai įsivaizduojame, kad ilsimės. Tačiau poilsis šiandieniame pasaulyje tampa tik imitacija. Kūnas guli, bet mintyse – nuolatinis triukšmas. Tad, kodėl nebemokame ilsėtis? Kaip išmokti pasinerti į tikrąją poilsio būseną?
Apie tai pasakoja „Aconitum“ konsultuojanti medicinos mokslų daktarė Vitalija Ligeikaitė.
Reikia bent aštuonių dienų
Sąmoningas poilsis yra būtinas ne tik fizinei, bet ir emocinei gerovei. Gydytoja V. Ligeikaitė teigia, kad pailsėję žmonės jaučiasi ne tik stipresni, bet ir labiau įkvėpti, motyvuoti bei kūrybiški.
„Kad poilsis iš tiesų atneštų naudą kūnui ir mintims, svarbiausia – reguliarumas. Pasak psichologų, prireikia mažiausiai aštuonių dienų atostogų, kad galėtume atsikratyti kasdienio streso, atitrūkti nuo darbų ir iš tikrųjų atsipalaiduoti. Tai yra priminimas, kad verta rinktis dažnesnes, bet trumpesnes atokvėpio akimirkas, o ne visus metus laukti ilgųjų vasaros atostogų. Net trumpi pabėgimai ar sąmoningai sau skirta diena gali tapti stiprybės, įkvėpimo ir geros nuotaikos šaltiniu“, – sako V. Ligeikaitė.
Neskiriame pogulio nuo tikrojo poilsio
Pasak medicinos mokslų daktarės, gyvenant nuolatiniame skubėjime, dažnas iš mūsų painioja du, iš pirmo žvilgsnio panašius, bet iš esmės labai skirtingus dalykus – atsigulimą ir tikrąjį atsigavimą. Po darbo griūname ant sofos, „scroliname“ telefonuose, įsijungiame serialą ir įsivaizduojame, kad ilsimės. Tačiau kodėl tuomet po kelių valandų tokio „poilsio“ jaučiamės dar labiau išsekę, sudirgę ar tiesiog tušti?
„Ramiai gulėti dar nereiškia ilsėtis. Tikras poilsis yra daug daugiau nei kūno nejudėjimas: tai visiškas atsikvėpimas – fizinis, emocinis, protinis, o kartais ir dvasinis. Dažnai mus lydintis nuovargis, nerimas, dirglumas ar nemiga kyla ne iš per didelio darbų kiekio, o iš netinkamai pasirinkto poilsio. Kūnas ir protas geba atlaikyti daug, tačiau tik tuomet, kai jiems suteikiame tikrą atokvėpį – ne paviršutinišką pauzę, o iš tiesų atstatantį poilsį“, – tikina gydytoja.
Egzistuoja daug skirtingų formų
V. Ligeikaitė priduria, kad poilsis turi daug skirtingų formų ir visos jos yra vienodai svarbios mūsų gerai savijautai.
„Kartais mums reikia fizinio atokvėpio – ne tik miego, bet ir sąmoningo raumenų atpalaidavimo, tempimo pratimų ar masažo. Kartais – protinės ramybės: tylos, pertraukos nuo sprendimų ir nuolatinio informacijos srauto. Emocinis poilsis leidžia pabūti savimi – be kaukių, be įtampos, su galimybe išsikalbėti arba tiesiog pabūti vienumoje. Sensorinis poilsis svarbus tada, kai pavargstame nuo ekranų, triukšmo ir ryškių šviesų – reikia leisti pojūčiams atsikvėpti. Kūrybinį poilsį patiriame gamtoje, muzikoje ar žvelgiant į grožį, kuris atveria mintis ir kvėpavimą. Socialinis poilsis slypi santykiuose, kurie maitina ir palaiko, o ne sekina. Galiausiai svarbus ir dvasinis poilsis, kai susitinkame su savimi: tylos akimirkoje, meditacijoje ar tiesiog jausdami gyvenimo prasmę“, – apie poilsio formas pasakoja gydytoja.
Svarbu išmokti tiesiog būti akimirkoje
Specialistė sako, kad vis dažniau ilsimės taip, kaip mus išmokė ekranai: su vaizdais, garsais ir nuolatiniu dėmesio blaškymu. Tačiau, pasak jos, tikras poilsis prasideda tada, kai nurimsta ne tik kūnas, bet ir triukšmas mūsų viduje. Kartais tam tereikia labai nedaug – truputį tylos, lėtesnio kvėpavimo, atitraukto žvilgsnio. Tik tiek, kad vėl išgirstume save.
„Leiskite sau atsitraukti nuo ekranų – net penkiolika minučių be telefono gali padovanoti daugiau ramybės nei valanda su juo rankose. Trumpa sensorinė pauzė leidžia nurimti, susigrąžinti dėmesį ir vėl išgirsti save. Tikras poilsis dažnai prasideda nuo tylaus „nieko“ – nuo drąsos tiesiog būti. Neskubėkite užpildyti tylos triukšmu ar veikla, nes būtent toje tuštumoje pradedame iš tikrųjų atsigauti. Vos keliolika minučių tylaus buvimo gamtoje, be telefono, be pokalbių, gali grąžinti vidinę pusiausvyrą. Atsigulti moka kiekvienas, bet atsigauti – reikia išmokti. Tai ne tinginystė, o švelnus rūpestis savimi, be kaltės jausmo. Ir tik tada, kai iš tiesų pailsime, tampame ne tik darbingesni, bet ir ramesni, gyvesni. O svarbiausia – laimingesni“, – tvirtina gydytoja V. Ligeikaitė.
Priežastys gali slypėti ir giliau
Tačiau kartais net ir tada, kai sustojame, atsitraukiame, pabandome kvėpuoti lėčiau – ne visada pavyksta pailsėti. Tarsi kažkas viduje vis dar nenurimsta. Gydytoja teigia, kad taip yra todėl, nes poilsis nėra vien tik išorinis veiksmas ar sprendimas atsitraukti. Jis priklauso ir nuo to, kaip mūsų kūnas jaučiasi iš vidaus. Jei nervų sistema vis dar įsitempusi, širdis dirba disbalanso režimu, jei ląstelėms trūksta esminių elementų ramybei – net tyla ir patys nuoširdžiausi bandymai ilsėtis gali neatnešti norimų rezultatų. Būtent todėl, pasak specialistės, priežasčių reikia ieškoti ir giliau.
„Trūkstant magnio ir kalio, organizmas negali pereiti į tikrą poilsio režimą, nes ląstelėms trūksta ramybės „viduje“. Magnis ir kalis – du gyvybiškai svarbūs mineralai, aktyviai dalyvaujantys daugybėje biocheminių reakcijų, palaikančių sklandžią viso organizmo veiklą. Kalis būtinas širdies ir raumenų funkcijai, reguliuoja skysčių balansą, padeda palaikyti normalų širdies ritmą ir kraujospūdį, perduoda nervinius impulsus bei rūpinasi, kad į ląsteles ir iš jų patektų reikiamos medžiagos. Panašiai kaip kalis, magnis taip pat svarbus širdies, raumenų ir nervų sistemos veiklai, tačiau papildomai jis dalyvauja kaulų ir dantų stiprinimo, kraujospūdžio bei gliukozės kiekio reguliavimo procesuose. Kai organizmui ima trūkti šių elementų, gali pasireikšti įvairūs nemalonūs potyriai: širdies ritmo sutrikimai, pakilęs kraujospūdis, raumenų spazmai ar silpnumas. Neretas skundžiasi galūnių dilgčiojimu, tirpimu ar nuolatiniu nuovargiu. Jeigu organizme trūksta šių elementų, visos pastangos persijungti į tikrą poilsio režimą bus bevaisės“, – teigia gydytoja.
Vasarą dar aktualiau
Medicinos mokslų daktarė priduria, kad vasaros metu šių mikroelementų reikia dar daugiau nei įprastai. Vasarą tampame aktyvesni – daugiau judame, leidžiame laiką lauke, mėgaujamės saule. Tai natūraliai lemia gausesnį prakaitavimą, o su juo iš organizmo pasišalina ir šie svarbūs mikroelementai – kalis bei magnis. Ir nors įmanoma šių medžiagų gauti su maistu, deja, šiuolaikinis gyvenimo būdas ir nesubalansuota mityba dažnai neužtikrina pakankamo jų kiekio organizme.
„Subalansuota, įvairi mityba yra viena iš pagrindinių sveiko gyvenimo būdo atramų. Tad jei žmogus valgo visavertiškai, tikėtina, kad kasdien su maistu gauna pakankamą magnio ir kalio kiekį. Vis dėlto tam tikrose situacijose net ir sveika mityba gali nepatenkinti viso organizmo poreikio. Pavyzdžiui, jei žmogus intensyviai sportuoja ar daug prakaituoja, šių medžiagų poreikis gali smarkiai išaugti. Tokiu atveju patarčiau vartoti „Aconitum“ maisto papildą „Cordisol“ su kaliu ir magniu, kuris užtikrintų pakankamą šių medžiagų kiekį organizme. Taip pat svarbu pasirūpinti tinkamu skysčių balansu: gerti pakankamai vandens, o dar geriau – rinktis mineralizuotą. Rekomenduojama vasarą vengti ilgo buvimo karštyje, nepervargti sportuojant, o karštomis dienomis atsisakyti alkoholio ir riboti kavos vartojimą“, – sako gydytoja.
