Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad gegužės 31-oji yra Pasaulinė diena be tabako. Šiais metais minėdama Pasaulinę dieną be tabako Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) siekia atkreipti visuomenės dėmesį į nelegalią prekybą tabako gaminiais.
Tabako vartojimas – pasaulinė ne vien sveikatos, teisinė, bet ir ekonominė problema. Aukšti rūkymo statistikos rodikliai – ne tik legalios, bet ir nelegalios tabako industrijos meistriškos veiklos rezultatas. Verta pabrėžti, kad beveik trečdalis visų pasaulio eksportuojamų cigarečių yra nelegalios. Tokio intensyvaus nelegalaus tabako rinkodaros darbo veiksmai trukdo sklandžiai vystyti nerūkymo politiką.
Europos Komisijos ir 27 Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių užsakymu 2012 m. vykdytas Komercinių ginčų ir sukčiavimo tyrimas (toliau – KPMG) parodė, jog nelegalaus tabako prekyba ES šalyse auga, o nelegalių cigarečių suvartojimas Lietuvoje yra antras pagal dydį ES. Daugiausia nelegalių cigarečių surūko šių ES valstybių gyventojai: Latvijos (30,7 proc.), Lietuvos (27,5 proc.), Estijos (19,7 proc.), Airijos (19,1 proc.), Suomijos (16,9 proc.), Jungtinės Karalystės (16,4 proc.), Bulgarijos (15,9 proc.), Prancūzijos (15,7 proc.), Graikijos (13,4 proc.), Lenkijos (13 proc.), Maltos (12,1 proc.) ir Vokietijos (11,1 proc.).
ES viena iš dešimties suvartotų cigarečių yra nelegali, o Lietuvoje 2013 m. šis skaičius siekia 27,1 proc. Laisvosios rinkos instituto 2013 m. atlikto tyrimo duomenimis, lietuviai iš trijų Baltijos valstybių gyventojų labiausiai pateisina kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą, o tai sunkina kovą su šešėline ekonomika. Nelegali prekyba tabako gaminiais susijusi ne vien su korupciniais, ekonominiais ir teisiniais nuostoliais dėl nesurenkamų akcizo, pridėtinės vertės bei kitų mokesčių, bet ir atveria kelią kitai nelegaliai veiklai: pavyzdžiui, neteisėtai uždirbti pinigai investuojami į prekybą narkotikais, ginklais ir taip prisideda prie dar sunkesnių nusikaltimų. Neteisėta tarptautinė veikla yra kompleksinė problema, kuri silpnina ir sveikatos sistemos funkcionavimą.
Statistiniai faktai:
- PSO duomenimis, kas trečias pasaulio gyventojas rūko: 47 proc. vyrų ir 12 proc. moterų. Pasaulyje dėl su tabaku susijusių ligų kasmet miršta 6 mln. gyventojų, o tai daugiau nei nuo tuberkuliozės, maliarijos ir AIDS kartu paėmus. Iš šio skaičiaus 600 tūkst. tabako aukomis tampa, nes yra priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
- ES valstybėse tabaką vartoja 28 proc. gyventojų, o dėl rūkymo sukeltų ligų kasmet Europoje miršta 700 tūkst. gyventojų.
- Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. Lietuvoje reguliariai rūkė 33 proc. vyrų ir 13 proc. moterų (20–64 metų amžiaus). 2012 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliktos apklausos duomenimis, du iš trijų 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų nors kartą gyvenime buvo rūkę (66 proc.), per pastaruosius 12 mėnesių rūkė 36,3 proc., o per pastarąjį mėnesį rūkė 36,1 proc. gyventojų. Lietuvoje dėl rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta apie 7000 žmonių ir tai sudaro apie 20 proc. bendrojo Lietuvos mirtingumo.
- Amerikos vėžio asociacijos išleistame „Tabako atlase“ pateikti duomenys, kad nuo 1999 iki 2009 m. tabako vartojimas neturtingose, besivystančiose šalyse išaugo beveik 60 proc. O išsivysčiusiose valstybėse tabako suvartojimas sumažėjo daugiau nei 25 proc. ir didelė dalis gyventojų renkasi sveikesnį gyvenimo būdą nerūkant.
- Moksliniame žurnale „New England Journal of Medicine“ pateiktos tyrimo išvados, jog rūkančių moterų mirtingumas nuo 2000 iki 2010 metų padidėjo ir dabar sutampa su vyrų: rūkančios moterys 25 kartus dažniau miršta nuo plaučių vėžio nei nerūkančios, o visą gyvenimą rūkančios moterys miršta net dešimtmečiu anksčiau nei nerūkančios.
PSO primygtinai rekomenduoja kovoti prieš tabako pramonės veiksmus ir visomis pastangomis kontroliuoti tiek legalią, tiek nelegalią tabako industriją.
Pagrindiniai 2015 m. PSO kampanijos, nukreiptos prieš nelegalią prekybą tabako gaminiais, tikslai:
- Didinti informuotumą apie neteisėtos prekybos tabako gaminiais žalą žmonių sveikatai. Kadangi nelegali prekyba tabako gaminiais susijusi su lengvu šių produktų prieinamumu ir įperkamumu, būtina imtis veiksmų, siekiant apsaugoti pažeidžiamiausias grupes: asmenis, kurie gauna mažas pajamas, ir jaunimą.
- Pripažinti, jog neteisėta prekyba tabako gaminiais kenkia visuomenės sveikatos nerūkymo politikos formavimui ir įgyvendinimui.
- Ypač atsižvelgti į tai, kad iš nelegalios prekybos tabako gaminiais gautas pelnas skatina nusikalstamas grupuotes investuoti nelegalius pinigus į prekybą narkotikais, ginklais ir žmonėmis.
2015 m. PSO kampanijos kreipimasis į visuomenę: nelegali prekyba tabako gaminiais kelia grėsmę žmonių sveikatai bei visuomenės interesams. Kadangi 70 proc. rūkančiųjų pradeda rūkyti iki 18 metų amžiaus, o 94 proc. iki 25 metų amžiaus, nelegalios tabako industrijos tikslas – skatinti jaunus žmones eksperimentuoti ir vartoti šiuos gaminius dėl žemos kainos ir prieinamumo. Jaunus žmones klaidina ir tai, kad įsigyjant šiuos neteisėtus produktus nėra įspėjama apie pavojų sveikatai. Dėl nelegalios prekybos tabako gaminiais valstybė negauna pridėtinės vertės mokesčio, didinama korupcija ir silpninamas valstybės valdymo mechanizmas. Nelegalios lėšos patenka į nusikaltėlių rankas, o tai atveria kelią kitai neteisėtai veiklai.
PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijoje kaip viena pagrindinių tabako pasiūlos mažinimo priemonių nurodoma kova su neteisėtais tabako gaminiais. Kad ši neteisėta veikla būtų pažabota, svarbu užtikrinti, kad nelegaliais tabako gaminais nesusiviliotų pažeidžiamiausia visuomenės grupė – jaunimas.
Keli faktai, patvirtinantys, jog nelegali prekyba tabako gaminiais pavojingesnė ir labiau žaloja jaunimą nei teisėtai parduodami tabako gaminiai:
Remiantis PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencija, nepilnamečiams prekybos vietose parduoti tabaką griežtai draudžiama, o pardavėjas, suabejojęs tabako pirkėjo amžiumi, privalo pareikalauti parodyti pilnametystę įrodantį dokumentą. Pardavėjui, užsiimančiam nelegalia prekyba tabako gaminiais, nerūpi nei teisiniai reglamentai, ribojantys pirkėjo amžių, nei kenksmingas tabako poveikis jaunuolio sveikatai. Tokio pardavėjo tikslas – skatinti, kad jaunuolis kaskart sugrįžtų pas jį „tabako dozės“, kuri lengvai ir bet kuriuo metu įsigyjama. Iš tiesų tai – kelias priklausomybės link. Pats jaunuolis nemano, jog „nekaltas“ nelegalus tabako gaminių įsigijimas iš tiesų yra toks pavojingas. Palaipsniui eksperimentinis cigarečių įsigijimas tampa reguliarus. Tabako vartojimas iš pradžių sukelia psichinę priklausomybę dėl paauglių noro būti kartu ir priklausyti „tai kietai grupelei“, kuri bet kur ir bet ką gali įsigyti. Vėliau tokia priklausomybė tampa fizine priklausomybe – poreikiu ir būtinybe nuolat vartoti tabaką.
Tyrimais nustatyta, kad dažniausiai pradedama rūkyti paauglystėje, maždaug 14–15 metų. Taigi iki 18 metų vaikas yra legalių cigarečių, kurias „padeda“ nusipirkti suaugę žmonės, ir nelegalių cigarečių pirkėjas. Dažnai manoma, jog ši „vergystė“ išaugs jaunuoliui tapus pilnamečiu. Visgi ir tapęs pilnamečiu dažniausiai jis ir toliau ieškos lengvai ir pigiai įsigyjamos prekės. Jaunuolis dažnai net nesusimąsto, kad nelegalus tabakas gali būti gaminamas antisanitarinėmis sąlygomis: jis gali būti apipelijęs, semiamas kastuvu, tabako žaliava „gardinama“ pavojingais aromatais ir priedais, o tabako žaliava malama tiesiog betonmaišėse.
Liautis vartoti tabaką nėra lengva, todėl pasvarstykime apie Lietuvoje siūlomas ekonomines strategijas, teisines nuobaudas ir vykdomas nerūkymo kampanijas.
Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto specialistų, pagrindinė nelegalių cigarečių paplitimo priežastis yra didelis tabako gaminių apmokestinimas Lietuvoje. Mokesčiai sudaro apie 79 proc. legalaus cigarečių pakelio mažmeninės kainos. Cigaretes dar labiau apmokestinus, legalių cigarečių kaina dar labiau padidėtų. Ekonomistų teigimu, tai dar labiau skatintų žmones rinktis nelegalias cigaretes ir taip būtų didinamos ekonominės kontrabandos paskatos.
Nuo 2015 m. gegužės 1 d. įsigaliojo tam tikri Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) pakeitimai. Pagal ATPK 1856 str., nepilnamečių asmenų tabako gaminių ar susijusių gaminių (elektroninių cigarečių) rūkymas (vartojimas) ar tabako gaminių ar susijusių gaminių (elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų) turėjimas užtrauks baudą nuo 14 iki 28 eurų su tabako gaminių ar susijusių gaminių konfiskavimu. Bauda už jaunesnių kaip 16 metų asmenų nusižengimą bus skiriama tėvams arba globėjams (rūpintojams). Už pakartotinius nusižengimus bauda sieks nuo 28 iki 86 eurų su tabako gaminių ar susijusių gaminių konfiskavimu. Iki šiol įstatyme buvo tik draudimas parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų, jiems nupirkti ar kitaip perduoti, tačiau nebuvo apibrėžtas rūkymo ar tabako gaminių turėjimo amžiaus cenzas.
Pagal ATPK, nuo 2015 m. gegužės 1 d. griežtinamos baudos, siekiant sumažinti neteisėtos prekybos tabako gaminiais ir alkoholiniais gėrimais turgavietėse apimtis ir sustiprinti turgavietėse vykdomos veiklos kontrolę. Pagal ATPK 1632 str., turgaviečių administratoriams nustatyta pareiga nedelsiant pranešti policijai pastebėjus, kad jų administruojamose turgavietėse fizinis ar juridinis asmuo vykdo galimai neteisėtą veiklą – prekiauja, gabena ar laiko tabako gaminius ar alkoholinius gėrimus, neturėdamas licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais ar alkoholiniais gėrimais. Už šių nuostatų nevykdymą turgaviečių administratoriams grėstų bauda iki 868 eurų.
„Exrūkaliai“ kampanija siūlo padėti vartojantiesiems tabaką, o ypač jaunimui, atsisakyti šio įpročio ir taip pabrėžti nerūkančiųjų gyvenimo pranašumą. Lietuvoje užregistruoti 4 929 „iCoach“ vartotojai, iš jų 36 proc. jau metė rūkyti. Ši nemokama skaitmeninė konsultavimo sveikatos klausimais kampanija vykdoma 23 ES kalbomis. Ji informuoja visuomenę apie tabako – legalaus ir nelegalaus – žalą sveikatai. Prieš Pasaulinę dieną be tabako „Exrūkaliai“ kviečia prisijungti rūkančiuosius, mesti sau iššūkį, užgesinti paskutinę cigaretę ir pradėti sveikesnį gyvenimą nerūkant.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai primena, kad esame „lyderiai“ pagal alkoholio suvartojimą, nusižudžiusiųjų, žuvusiųjų keliuose skaičių. Nors Lietuva viena pirmųjų įsivedė draudimą rūkyti viešose vietose, visgi lietuviai ir toliau daug rūko, nedaug atsilieka nuo „tabako lyderių“ graikų, bulgarų, latvių.
Pasaulinės dienos be tabako dienos proga nedalinkim gėlių vietoj cigarečių, o tiesiog konstatuokim: Lietuvoje dar labai daug problemų ir skaudulių. Susimąstykime ir pasvarstykime: kada gi lietuvių tauta taps sąmojingesnė, o tautiečių elgesys keisis į gerąją pusę?
Labai norisi tikėti išsilavinusios, sveikos ir kultūringos šalies ateitimi. Norisi tikėti, kad priimami įstatymai nuo šiol nebus per daug liberalūs ir duos norimą rezultatą, o draudimo rūkyti šalininkų siūlymo iš tabaką vartojančių asmenų atimti sveikatos draudimą neteks svarstyti ir įgyvendinti.
Straipsnį pagal Lietuvos ir tarptautinius informacijos šaltinius parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos administratorė Jūratė Kriaučiūnienė
