Ar verta rinktis praktiką mažoje įmonėje?

Kokybiška praktika studijų metais verslo įmonėse gali atverti labai daug durų ir sudėti stiprius karjeros pamatus. Analogiškai – prastas pasirinkimas gali lemti nusivylimą pasirinkta karjeros kryptimi ir net norą ją keisti. Tad didelė dalis jaunuolių bijo rizikuoti ir ieško praktikos pozicijų didelėse įmonėse, nusigręždami nuo vidutinio ir smulkaus verslo.

Mažas ar didelis

Studentų noras turėti gerą ir kokybišką praktiką bei visuomenėje susiformavęs stereotipas, kad didelis visada geriau nei mažas, Europoje ir Lietuvoje lėmė situaciją, kurioje mažos ir vidutinės verslo įmonės pradėjo stigti praktikantų ir įgūdžių šioms praktikoms organizuoti.

Sprendžiant šią problemą, visoje Europoje startavo „Learntowork.eu“ projektas, kurio pagrindiniai tikslai – sumažinti kolegijų ir mažų bei vidutinių įmonių bendradarbiavimo kliūtis ir pagerinti studentų praktikų jose įvaizdį.

Projekto koordinatorės Lietuvoje, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) atstovės Danutės Rasimavičienės teigimu, praktikų problema šiuo metu yra įgavusi europinį mastą, todėl buvo sukurti tam tikri įrankiai, siekiant pagerinti mažesnių kompanijų organizuojamų praktikų kokybę ir konkuravimo galimybes su didžiosiomis.

„Mažoms ir vidutinėms įmonėms konkuruoti su didžiosiomis yra labai sunku. Pirmiausia, didieji rinkos žaidėjai turi kitas finansines galimybes, papildomus finansinius ir žmogiškųjų išteklių resursus. Vienos įmonės praktikoms skiria personalo specialistus, kitos investuoja tiek, kad tam turi atskirą žmogų, kuris sprendžia praktikų probleminius klausimus, jas organizuoja, prižiūri jų kokybę ir stengiasi įmonę priartinti prie aukštųjų mokyklų. Kai kurios įmonės turi sukūrę net akademijas, tad su jomis konkuruoti yra labai sudėtinga.

Priešinga situacija yra su mažesnėmis įmonėmis, ypač tomis, kur dirba mažiau nei 10 darbuotojų. Jos neturi tokių finansinių galimybių, kad šiai veiklai skirtų atskirą žmogų, negali tiek daug investuoti. Visgi, daugumą kompanijų ši veikla domina, nes tai leidžia surasti tinkamą darbuotoją, jį testuoti pakankamai mažais kaštais. Taip pat gauti ir naujausias žinias, kurių turi studentas. Tad nauda yra tikrai abipusė“, – sako ji.

Kaip sustiprinti verslą studentų praktika

Mažos įmonės turi savų privalumų

D. Rasimavičienės nuomone, net ir nusprendusios investuoti į praktikos vietas, mažos ir vidutinės įmonės susiduria su problema, kaip pritraukti perspektyvius studentus. Čia labai daug lemia įvaizdis ir stereotipai.

„Visi, ne tik studentai, bet dažnu atveju ir dėstytojai, mano, kad didesnė įmonė yra geresnis pasirinkimas. Tačiau taip yra tikrai ne visada. Kiekvienas studentas turi savo tikslus. Jei nori labai tiksliai ir giliai specializuotis – galbūt didesnė organizacija su specializuotu skyriumi yra geresnis pasirinkimas, bet jei galvoji apie savo verslą, tada neįkainojamos patirties gali gauti tik mažesnėje įmonėje.

Juk tik joje gali pereiti visus etapus, pamatyti tiek pardavimų sritį, rinkodaros, logistikos, vadybinę pusę ir dar daug kitų smulkių verslo valdymo ir sprendimų priėmimo niuansų, kurių neteks išvysti atliekant praktiką didelėje įmonėje“, – teigia LKDK atstovė.

D. Rasimavičienės teigimu, sprendžiant šias problemas „Learntowork.eu“ projekto metu visose 10-tyje partnerių šalių buvo organizuojami seminarai, dirbtuvės, kurių metu mažos ir vidutinės įmonės, studentai ir dėstytojai kūrė kokybinių priemonių rinkinius.

„Ypač daug susidomėjimo ir noro įsitraukti susilaukėme dirbtuvių metu, kai atskirai studentai, verslas ir dėstytojai iš savo perspektyvų surašė, ko tikisi iš praktikų, kaip reikėtų jas organizuoti, elgtis jų metu ir t.t. Vėliau jie visi buvo sumesti į vieną „katilą“ iš visų partnerių šalių, apibendrinti ir galutinai suformuoti kaip kokybinių priemonių rinkiniai, kurie bus tikrai naudingi tiek verslui, tiek ir aukštosioms mokykloms“, – sako D. Rasimavičienė.

Svarbi neįgaliųjų integracija

„Learntowork.eu“ projekto koordinatorės teigimu, buvo sukurti ne tik du pagrindiniai kokybinių priemonių gidai, bet ir 4 mažesni leidiniai, padedantys integruoti neįgaliuosius.

„Projekto metu daug dėmesio buvo skiriama kokybinėms priemonės, kurios padės sukurti praktikos vietą nuo nulio. Giduose yra pateikiami reikalingų faktorių, dalių sąrašai, pavyzdžiui, darbo vietos sukūrimas, vadovo priskyrimas ir kt. Įmonė tiesiog skaito ir žymisi, ką turi, o ir ko dar reikia, norint įgyvendinti kokybišką praktiką.

Kiekvieno skyrelio apačioje yra patarimai, kaip viską pritaikyti neįgaliesiems, kaip juos integruoti, sudaryti jiems tinkamas sąlygas dirbti. Juk reikia suprasti, kad ne visi esame vienodi, tačiau visi turime turėti vienodai geras sąlygas ir galimybes atsiskleisti“, – sako akademikė.

Projekto metu sukurtoje „Learntowork.eu“ svetainėje galima rasti ne tik šiuos praktikų organizavimo procesų gidus, bet ir duomenų bazę, jei ieškote kolegijos su kuria norite bendradarbiauti, konsultuotis ar plėtoti veiklą. Tikimasi, kad šios priemonės paskatins dar daugiau mažų ir vidutinių įmonių visoje Europoje ir Lietuvoje įsitraukti į bendradarbiavimą su aukštosiomis mokyklomis ir prisidėti prie švietėjiškos veiklos, gaunant abipusę naudą.

Sužinokite apie studentų praktiką MVĮ daugiau projekto interneto svetainėje www.learntowork.eu ir padėkite savo verslui jau dabar.

Supporting Apprenticeships between Professional Higher Education & Small and Medium Enterprises (SAPS) – Parama MVĮ, besirengiančioms siūlyti praktiką (SAPS) – 572776-EPP-1-2016-1-BE-EPPKA3-SUP-APPREN.

Projektas finansuojamas programos „Erasmus + politikos reformos parama“ lėšomis.

 

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas