Sugebėjimas suteikti pirmąją pagalbą – vertingas ir gyvybes gelbstintis įgūdis.
Tačiau, kaip rodo „Lietuvos draudimo“ atliktas tyrimas, retas žmogus turi tam reikalingų žinių ir įgūdžių. Sustojus širdžiai atlikti pradinį suaugusiojo gaivinimą gebėtų tik 33 proc. šalies gyventojų, o panaudoti automatinį išorinį defibriliatorių dar mažiau, tik 13 proc. apklaustųjų. Ekspertų teigimu, visuomenėje pirmosios pagalbos žinių ir įgūdžių lygis yra pakankamai žemas, ir tai būtina keisti, norint mažinti staigių mirčių artimoje aplinkoje skaičių.
„Suteikiant pirmąją pagalbą svarbu būti pasiruošus psichologiškai ir žinoti praktiškai, ką kiekvienu konkrečiu nelaimės atveju reikėtų daryti, kokios yra veiksmingos pagalbos priemonės. Įvykus nelaimingam atsitikimui ar ūmiai sutrikus sveikatai laikas tampa labai svarbiu veiksniu − būtina nepanikuoti, reaguoti greitai ir susitelkti į pagalbos suteikimą nukentėjusiajam. Tokiu būdu galime išsaugoti nukentėjusiojo žmogaus gyvybę, kol atvyks medikai“, – sako Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė.
Apie būtinybę mokytis pirmosios pagalbos įgūdžių kalba ir „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus“ pirmosios pagalbos mokymų koordinatorė Nijolė Čiūtienė. Pasak jos, net 60 proc. staigių mirčių įvyksta artimoje aplinkoje, ir net 80 proc. iš jų – šalia esant kitam žmogui.
„Pirmoji pagalba – tai visuma įvairių paprastų veiksmų, kuriais siekiama palaikyti nukentėjusio žmogaus gyvybines funkcijas, kol atvyks kvalifikuota medicinos pagalba. Nuo nelaimės nesame apsaugotas nė vienas, nelaimingas atsitikimas gali nutikti bet kada, bet kur ir bet kam, todėl labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių mokėtų suteikti pirmąją pagalbą“, – sako specialistė.
Ji pabrėžia, kad gyvybę išgelbėti gali keli paprasti veiksmai – juos išmokti gali kiekvienas norintis. Mokymai suteikia žinių ir įgūdžių pagrindą, kuris padeda ne tik suteikti pagalbą, bet ir atskirti, kokia ji žmogui reikalinga.
„Problemos identifikacija, drąsa ir gebėjimas imtis iniciatyvos kritiniu momentu gali padėti išgelbėti šalia esančio žmogaus gyvybę. Staigios mirties atveju įvykio liudininkams pradėjus gaivinti žmogų tikimybė jam išgyventi padidėja net 2-3 kartus. Statistika mūsų šalyje yra liūdna − Lietuvoje per metus registruojama apie 3 tūkst. atvejų, kai žmonėms, esantiems ne ligoninėje, sustoja širdis. Dalis jų miršta, nes nebuvo skubiai pradėtas gaivinimas iki atvykstant medikams“, – dėmesį atkreipia ekspertė.
Kad ir kaip yra svarbu būti pasiruošusiam suteikti pirmąją pagalbą, N. Čiūtienė primena, jog reikėtų nepamiršti ir savo saugumo.
„Pirmosios pagalbos teikėjas pagalbą gali teikti tik saugioje aplinkoje, jeigu jo gyvybei ir sveikatai negresia pavojus. Pagrindinis ir svarbiausias pagalbos teikėjo principas – visų pirma saugoti savo gyvybę ir sveikatą. Jeigu kyla net menkiausia pavojaus tikimybė, pagalbą turi teikti tik specialiosios tarnybos: priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, policija“, – sako N. Čiūtienė.
Šią vasarą „Lietuvos draudimas“ vykdo akciją „Pirmoji pagalba“, kurios metu kartu su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi 1000-iui Lietuvos gyventojų dovanoja nemokamas paskaitas apie pirmąją pagalbą.
Paskaitų metu LRK specialistai moko atpažinti nelaimės pobūdį, įvertinti nukentėjusiojo būklę, pasirūpinti savo saugumu.
„Lietuvos draudimo“ inicijuotą reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1015 šalies gyventojų, atstovaujančių amžiaus grupes nuo 18 iki 75 metų.
