Tūkstančiai tonų lapų kasmet nukloja miestus storu sluoksniu. Vieniems tai – rudens estetika, bet atliekų tvarkytojams – kompleksiška logistikos operacija. Per kelias savaites lapus reikia surinkti, išvežti ir užtikrinti, kad jie būtų neužteršti. Nuo to priklauso, ar lapai taps vertinga žaliava, ar virs dar viena problema.
Kaip iš nieko sukuria kažką
Pasak Daivos Skrupskelienės, „Ecoservice“ Atliekų surinkimo verslo direktorės, vien jų įmonės prižiūrimose savivaldybėse per rudens sezoną surenkama apie 3,5 tūkst. tonų lapų. Tai yra maždaug 300 pilnutėlių šiukšliavežių.
„Lapų surinkimo sezonas įprastai prasideda rugsėjo pabaigoje. Pikas būna spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, kai labiau atšąla ir medžiai lapus numeta beveik vienu metu“, – pasakoja D. Skrupskelienė.
Pasak jos, lapų surinkimas svarbus ne tik dėl estetikos ir bendros miestų tvarkos užtikrinimo. Europos Sąjungoje pagal žiedinės ekonomikos tikslus nuo 2024 metų pradžios įsigaliojo privalomas atskiras biologinių atliekų surinkimas. Tai apima ir sezonines atliekas, tokias kaip lapai.
„Valstybės narės turi užtikrinti biologinių atliekų surinkimą ir jų panaudojimą kaip išteklių, o ne tiesiog šalinimą. Taip siekiama sumažinti bendrą atliekų kiekį, skatinti perdirbimą ir biologinių medžiagų sugrąžinimą į gamtos ciklus“, – nurodo „Ecoservice“ atstovė.
Bendrovė „Bioineksas“ yra viena iš tuo užsiimančių įmonių. Šiai komposto gamintojai vien „Ecoservice“ kasmet pristato apie 2 tūkst. tonų nukritusių lapų, kurie tampa žaliava gamybos procese.
„Atvežtus lapus sumaišome su struktūrine medžiaga – šakomis ir nuotekų dumblu. Žiemos laikotarpiu intensyviai tą masę vartome, kad mišinys gautų deguonies. Po kelių mėnesių iš to susiformuoja techninis kompostas“, – aiškina įmonės „Bioineksas“ direktorius Marius Paulauskas.
Anot jo, tiesiog išvertus lapus į krūvą pamiškėje, kaip kai kur dar daroma, jie pūtų be deguonies, procesas būtų anaerobinis, atsirastų nemalonus kvapas, susidarytų šlapia masė.
„Kompostavimas – aerobinis procesas, todėl lapai paverčiami naudingu produktu. Tai klasikinis pavyzdys, kai iš nieko padaroma kažkas gero“, – pabrėžia M. Paulauskas.
Techninis kompostas, kurio gamybai taikomi griežti reikalavimai, naudojamas pažeistų teritorijų apželdinimui: po kelių tiesimo, statybų ar infrastruktūros darbų.
Prašo atsakingumo
Tam, kad lapai galėtų būti naudojami kaip žaliava techninio komposto gamyboje, jie turi būti neužteršti pašalinėmis, kompostuoti netinkamomis atliekomis. Vis dėlto, „Ecoservice“ Atliekų surinkimo verslo direktorės D. Skrupskelienės teigimu, neretai pasitaiko atvejų, kai žaliosioms atliekoms skirtuose konteineriuose, maišuose ar tiesiog sugrėbtose lapų krūvose randama plastiko ir įvairių buitinių atliekų.
„Tai gerokai apsunkina lapų tvarkymo procesą. Užuot viską surinkę ir išvežę, turime gaišti laiką išrinkdami iš lapų pašalines atliekas. Tuomet procesas lėtėja, kelia visiems papildomų nepatogumų, nors to būtų galima išvengti su trupučiu atsakingumo, nemetant atliekų ten, kur joms ne vieta“, – pabrėžia D. Skrupskelienė.
Anot jos, siekiant užtikrinti, kad lapų surinkimas būtų paprastesnis ir efektyvesnis, pastaruoju metu miestuose vis dažniau pasitelkiami didmaišiai. Jie padeda sumažinti tikimybę, kad labai bus užteršti, o kartu išvengiama ir dvigubo darbo.
„Vieną kartą surinkus lapus į didmaišį, vėjas jų nebeišnešios. O jei lapai paliekami tiesiog krūvelėse, juos ne tik išnešioja stipresnis vėjas, bet ir pašalinių atliekų tokiuose lapuose gali būti kur kas daugiau“, – sako „Ecoservice“ atstovė.
Lapų deginimas – praeities reliktas
D. Skrupskelienė teigia, kad dar viena problema, susijusi su lapų tvarkymu, yra susijusi su žmonių įpročiais. Dalis jų, ypač gyvenančių privačiuose namuose, vis dar linkę lapus ir kitas žaliąsias atliekas deginti.
„Tai turėtų būti praeities reliktas. Visų pirma todėl, kad taip sukeliama nepatogumų kaimynams, kurie turi kvėpuoti dūmais. Be to, tai daryti draudžia įstatymai“, – akcentuoja „Ecoservice“ atstovė.
Lietuvoje lapų deginimas miestų ir miestelių teritorijose yra draudžiamas – net ir savo kieme ar sodų bendrijose, jeigu jos patenka į miesto ribas. Tokie apribojimai taikomi dėl priešgaisrinės saugos.
Kaimiškose vietovėse deginti sausą žolę ar lapus leidžiama tik laikantis griežtų taisyklių: krūvos turi būti bent 30 metrų atstumu nuo pastatų, o deginimo procesas – nuolat stebimas.
Anot D. Skrupskelienės, lapų deginimas buvo ypač paplitęs anksčiau. Dabar ši tendencija keičiasi. Žmonės tampa sąmoningesni, o ir alternatyvų deginimui yra ne viena.
„Mūsų patirtis rodo, kad sodų bendrijos ar atskiri namų kvartalai vis dažniau užsisako žaliųjų atliekų konteinerius. O dalis privačių namų savininkų, kuriems nereikia didelių talpyklų, tiesiog užsisako didmaišius, kurių surinkti atvažiuoja atliekų tvarkytojas“, – sako D. Skrupskelienė ir priduria, kad lapų ir apskritai visų žaliųjų atliekų tvarkymas – tai ne tik švaros, bet ir išteklių valdymo klausimas.
„Nuo to, kaip gyventojai rūšiuoja ir pakuoja lapus, priklauso, ar šis srautas taps naudingu produktu, ar papildoma našta“, – pabrėžia „Ecoservice“ atstovė.
