Atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų dar didėja

Asociacijos „Lyderė“ narės, skatinančios moterų lyderystę bei karjerą ir siekiančios realių permainų šioje srityje, atkreipia dėmesį į tai, kad jau kelinti metai paeiliui bendras atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų didėja. Kita vertus,teigiamų pokyčių gali įnešti įsigaliojusios naujosios Darbo kodekso redakcijos nuostatos, įpareigojančias naikinti moterų ir vyrų atlygio už lygiavertį darbą skirtumus.

Pernai atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio padidėjo 0,4 proc., o iš viso per paskutinius penkerius metus – 2 procentais. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais moterų atlyginimas Lietuvoje buvo 13,4 proc. mažesnis nei vyrų. Žvelgiant į skirtingas amžiaus grupes, didžiausias algų atotrūkis yra tarp 35–44 m. amžiaus vyrų ir moterų, jų algos skiriasi vidutiniškai penktadaliu.

„Naujame Darbo kodekse įtvirtintąįpareigojimą vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokėti vienodą darbo užmokestį ir tai fiksuoti darbovietėje patvirtintoje darbo apmokėjimo sistemoje vertiname kaip labai konkretų ir pažangų sprendimą lyčių lygybės srityje. Kartu šį žingsnį matome kaip postūmį imantis kitų nuoseklių veiksmų mažinant išliekančią lyčių nelygybę darbo rinkoje. Ieškant šių problemų sprendimo mūsų asociacija visuomet yra pasirengusi prisidėti“,– sako viena iš asociacijos „Lyderė“ steigėjų bendrovės„Telia Lietuva“ teisės vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters.

„Asociacijos „Lyderė“ vienas svarbiausių uždavinių ir toliau lieka bendromis jėgomis siekti didinti moterų įsitraukimą į darbo rinką ir konkrečiais pavyzdžiais skatinti pozityvų visuomenės požiūrį į karjeros siekiančias moteris. Konkrečiai, sieksime trijų esminių pokyčių: moterų ir vyrų atlyginimų skirtumo sumažėjimo; lyčių balanso valdybose ir aukščiausio lygio vadovų gretose verslo ir valstybės sektoriuose; bei didesnės moterų reprezentacijos perspektyviausiose, geriausiai apmokamose profesijose, tokiose kaip IT, technologijos ir finansai. Tam prireiks struktūrinių pokyčių, apimančių tiek švietimo reformą, tiek infrastruktūrą šeimoms,“ – sako G. Kaminskaitė-Salters.

Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro lektorius Donatas Paulauskas pabrėžia, kad tik bendromis verslo ir valstybės pastangomis lyčių lygybės srityje galima pasiekti pokyčių, nes, pasak jo, vien valstybės pastangų šioje srityje nepakanka. Valstybinės lyčių lygybės programos dažnai yra deklaratyvios, jų priemonės fragmentiškos, o tikslai neambicingi.„Tuo tarpumoterys patiria nelygybę ekonominėje srityje įvairiais atžvilgiais: atlyginimų, o vėliau ir pensijų, užimtumo ir karjeros galimybių aspektais, kuriuos sukuria „stiklo lubų“ reiškinys. Tai stereotipinės nuostatos, sunkumai derinant šeimos ir darbo įsipareigojimus, nevienodas vaikų priežiūros pasiskirstymas tarp moterų ir vyrų, neskaidrūs samdymo ir paaukštinimo principai, nepakankamas darbo lankstumas, todėl spręstinų problemų dar labai daug“, – teigia D. Paulauskas.

Konkrečių veiksmų mažinant atotrūkį atlyginimų imtasi ir asociacijos steigėjų atstovaujamose įmonėse. „Swedbank“ vadovybė jau prieš trejetą metų priėmė sprendimą dirbti sprendžiant lyčių lygybės ir įvairovės klausimą. Buvo patvirtinta lyčių lygybės ir įvairovės politika. Pradėtos naudoti priemonės, padedančios mažinti darbo užmokesčio tarp lyčių skirtumą bei užtikrinti vyrų ir moterų proporcijas vadovaujančiose pozicijose. Šiuo metu statistinis vyrų ir moterų atlygio skirtumas „Swedbank“ yra mažesnis nei 1 procentas. Prieš metus organizacijoje įtvirtinti lankstumo principai, padedantys darbuotojams derinti profesinius ir asmeninius siekius. Banko vadovybė viliasi, kad pokyčiaiteisinio reglamentavimo srityje skatins esminius  Lietuvoje veikiančių organizacijų vadybos pasikeitimus bei kultūrinius pokyčius, kur lyčių lygybė bus natūrali kiekvienos įmonės organizacinės kultūros dalis.

Integruotųtelekomunikacijų ir IT bendrovė AB„Telia Lietuva“yra įsteigusi Įvairovės projektą, kurio vienas iš tikslų – identifikuoti efektyviausias priemones atlyginimų skirtumo sumažinimui ir lyčių balanso skatinimui technologinėse įmonės darbo srityse.

Vilma Balčiauskaitė