Pavasaris – metų laikas, kuris vieniems asocijuojasi su geru oru, o kitiems jis primena apie „sugrįžtančias“ alergijas ir negalavimus. Jų spektras itin platus – nuo lengvo bėrimo iki gyvybei pavojingo anafilaksinio šoko.
„Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė teigia, kad šiuo metų laiku žmonės pagalbos dažniausiai ieško dėl alergijos žiedadulkėms (šienligės), vabzdžių įkandimams, saulei, vandeniui ir maistui. Ji aiškina to priežastis, išskiria rizikos grupes ir pataria, kaip sau padėti.
„Labai dažnai alergijas nulemia paveldimumas, tačiau galima išskirti ir atskiras jų priežastis. Šienligę sukelia padidėjęs organizmo jautrumas žiedadulkėms – jų kiekis ore ypač padidėja pavasarį, kai sužydi beržai, lazdynai, kiečiai, motiejukai, avižuolės, šunažolės, javai ir kiti augalai. Ši alerginė liga būdinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ji pasireiškia vaikystėje, o su metais silpnėja ar visai išnyksta. Būna ir tokių atvejų, kai šienligė pirmą kartą pasireiškia tik vyresniame amžiuje tiems asmenims, kurie vaikystėje sirgo atopiniu dermatitu“, – aiškina G. Stankevičienė.
Alergines reakcijas dažnai sukelia ir bičių, širšių, vapsvų, uodų, gyvulinių musių, skruzdžių bei kitų vabzdžių įkandimai – įprastai jos būna lokalios ir greitai praeinančios. Šiltą pavasario dieną gali pasireikšti alergija saulei, dar vadinama fotodermatoze, kurią provokuoja atokaitoje praleistos kelios valandos ar dienos be apsauginių priemonių. Ši alerginė reakcija dažniausiai pasireiškia moterims, šviesią odą turintiems žmonėms ir mažiems vaikams.
Nors įprasta daugiausiai kalbėti apie alergiją žiedadulkėms, vabzdžių įkandimas ar saulės spinduliams, priežasčių šiltuoju sezonu gali būti ir daugiau. „Alergija vandeniui pasireiškia po maudynių „žydinčiuose“ ar užterštuose vandens telkiniuose, kurie po smarkių liūčių yra užtvindyti paukščių ir gyvūnų išmatomis, netvarkingų lauko tualetų turiniu bei cheminėmis medžiagomis. Be to, šiltuoju sezonu padaugėja alerginių reakcijų maistui dėl kelionių ar atostogų metu išbandomų neįprastų mitybos racionui produktų, kurių sudėtis nėra gerai žinoma“, – teigia vaistininkė.
Kokie simptomai išduoda alergiją?
Vaistininkės G. Stankevičienės teigimu, nepriklausomai nuo to, kas išprovokavo alergiją, vyksta panaši reakcijų seka: imuninė sistema alergeną priskiria organizmui kenksmingoms medžiagoms ir pradeda prieš jį gaminti antikūnus – imunoglobulinus E. Kai jie pakartotinai susiduria su alergenu, stimuliuojamas uždegiminių medžiagų išsiskyrimas. Dėl šios priežasties kamuoja patys įvairiausi simptomai, pavyzdžiui, pasireiškus šienligei, gali varginti akių uždegimas, kuriam būdingi niežtintys akių vokai, paraudusios, perštinčios, ašarojančios akys, o kartais ir jautrumas šviesai.
„Kitas šienligės požymis – staigus daugkartinis, tarsi priepuolinis, čiaudulys, kurį lydi gausios, skystos, skaidrios, vandeningos išskyros iš nosies, dažniausiai jos gleivinė paburksta taip stipriai, kad tampa sunku kvėpuoti. Dėl ilgai besitęsiančių šienligės simptomų, gali atsirasti nuovargis, irzlumas, dirglumas bei miego problemos“, – sako „Camelia“ vaistininkė.
Kai pasireiškia alergija vabzdžių įkandimams, dažniausiai pacientai skundžiasi niežuliu, patinimu ir paraudimu įkandimo vietoje, o retesniais atvejais – sunkiu kvėpavimu, dusuliu, sausu kosuliu, nukritusiu kraujospūdžiu, galvos svaigimu ir pykinimu. Jeigu žmogus yra alergiškas saulei, tai pavasarį gali varginti bėrimai smulkiais spuogeliais ar pūslelėmis, niežėjimas ir pigmentinės dėmės bei ilgai neišnykstantis odos pleiskanojimas. Kai pasireiškia alergija vandeniui, oda ima dilgčioti ir niežėti, gali varginti deginimo jausmas, bėrimai bei pykinimas.
„Net ir nedidelis alergiją sukeliančio maisto kiekis gali iššaukti virškinamojo trakto ar kvėpavimo sutrikimus, dilgėlinę bei sumažėjusį kraujospūdį. Tačiau gali nutikti ir taip, kad reakcija į maisto ar vabzdžio alergeną bus labai stipri ir ūmi – tokiu atveju pasireikš žmogaus gyvybei pavojingas anafilaksinis šokas“, – įspėja G. Stankevičienė.
Ji priduria, kad dėl alergijų pasireiškiančius simptomus pacientai dažnai supainioja su paprasčiausiu peršalimu ar kitomis virusinėmis ligomis, tačiau to išvengti įmanoma įvertinus lydinčius negalavimus.
Pataria, kaip sumažinti riziką ir padėti sau
„Camelia“ vaistininkė pataria, kaip padėti sau, kai prasidėjus pavasariui gresia dažniausios alergijos:
- Jeigu esate alergiški žiedadulkėms, lauke būkite nevėjuotomis dienomis, geriausia – po lietaus, kai alergeno koncentracija ore yra sumažėjusi. Laiką leisdami lauke dėvėkite apsauginę veido kaukę, kuri sulaiko žiedadulkes, ir, esant galimybei, stebėkite alergeno kiekį mobiliosios aplikacijos pagalba. Grįžę namo išsimaudykite ir pasikeiskite rūbus bei pasirūpinkite reguliariu namų vėdinimu anksti ryte ar vėlai vakare.
- Jeigu esate alergiški vabzdžių įkandimams, naudokite juos atbaidančias priemones, venkite saldžių kvepalų ir kvapių kosmetikos priemonių bei lankymosi gausiai žydinčiose vietose. Kai įkandimo išvengti nepavyksta, reikia kuo greičiau pašalinti geluonį ir jo vietą šaldyti.
- Jeigu esate alergiški saulei, karštomis dienomis lauke būkite tik anksti ryte ar vėlai vakare arba slėpkitės pavėsyje. Odą nuo tiesioginių saulės spindulių denkite natūralaus pluošto drabužiais, o galvą – kepure. Taip pat naudokite apsaugines priemones su dideliu SPF kiekiu.
- Jeigu esate alergiški vandeniui, maudykitės gerai pažįstamuose telkiniuose, kurių vanduo yra švarus, arba darykite tai namuose.
- Jeigu esate alergiški maistui, valgykite tik tuos produktus, kurių sudėtyje esančios medžiagos nekenkia jūsų organizmui.
„Iš anksto pasirūpinkite preparatais, kurie padės slopinti alergijų simptomus – antihistaminikais. Priklausomai nuo pasireiškiančių negalavimų, galima rinktis iš kelių skirtingų veikliųjų medžiagų antialerginių tablečių. Naudingi ir kiti preparatai: jeigu vargina sloga, rinkitės nosies purškalą, kuris mažins gleivinės paburkimą, stabdys gleivių tekėjimą, palengvins ir atpalaiduos kvėpavimą.
Galima naudoti ir jūros vandenį, kuris veiks kaip pagalbinė priemonė, padedanti iš nosies gleivinės pašalinti žiedadulkes. Akių lašai pagelbės tiems, kuriems pasireiškia akių uždegimas, o vietinio veikimo tepalai, kurie efektyviai slopina niežėjimą, paraudimą ir patinimą, gydys vabzdžio, vandens ar saulės pažeistą ir niežtinčią odą“, – sako G. Stankevičienė.
Jeigu esate alergiški maistui ar vabzdžių įkandimams, namų vaistinėlėje pravartu turėti ir automatinį injektorių su adrenalinu, kuris padeda suvaldyti anafilaksinę reakciją ir dažnu atveju išgelbėti gyvybę.
Atvejai, kai reikalinga skubi pagalba
Vaistininkė įspėja, kad nedelsiant į gydymo įstaigą reikia kreiptis staigių ir stiprių alerginių reakcijų metu, nes tokiais atvejais svarbi kiekviena minutė.
„Gydytojo pagalba reikalinga ir tada, kai alergijos sukelti simptomai nemažėja ir neišnyksta vartojant vaistus keletą dienų. Tokiais atvejais labai svarbu ne tik diagnozuoti alergiją, bet atlikti tyrimus ir nustatyti simptomus skatinančius alergenus, kurių reikia vengti“, – priduria G. Stankevičienė.
