J. E. Prezidente Gitanai Nausėda,
Kreipiamės į Jus dėl Marijampolės savivaldos vadovų sprendimo Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus memorialinį muziejų prijungti prie Marijampolės kraštotyros muziejaus. Esame įsitikinę, kad dviejų muziejų sujungimas bus ne naudingas, o pražūtingas, ypač pakenksiantis unikaliam Prezidento K. Griniaus muziejui.
Marijampolės savivaldybės tarybos valdančiųjų dauguma š. m. spalio 28 d. priėmė sprendimą reorganizuoti Lietuvos Prezidento K. Griniaus memorialinį muziejų, prijungiant jį prie Marijampolės kraštotyros muziejaus. Planuojama sukurti naują biudžetinę įstaigą – keistą darinį – Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejų.
Šiuo procesu Marijampolėje vykdomas svarbių istorinių kultūros įstaigų naikinimas, kuris įvardijamas kaip biudžetinių įstaigų optimizavimas. Keista ir apmaudu, kad optimizavimas pradedamas ne nuo biurokratinių įstaigų, bet nuo istorinių kultūros objektų.
Oficialiai skelbiama, kad šios pertvarkos tikslas – racionalus išteklių naudojimas, kad bus sutaupoma nuo 11 iki 36 tūkstančių eurų per metus. Realiai sutaupyta nebus beveik nieko, o smūgis suduotas unikaliai, savarankiškai kultūros įstaigai, kurios dirbančiųjų entuziazmas tyrinėjant ir populiarinant tiek Prezidento K. Griniaus veiklą, tiek miesto istoriją yra labai vertingas bei prasmingas ne tik savivaldybės, regiono bet ir visos Lietuvos žmonėms.
Prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus, įkurtas Marijampolėje, jo gyvenamajame name, visada buvo svarbus kultūros ir istorinės atminties centras, kuriame lankėsi visi atkurtos Lietuvos Prezidentai. K. Griniaus muziejuje pristatomos įdomios ekspozicijos, vyksta edukacinės programos, lankosi ekskursijos. Muziejaus darbuotojai aktyviai bendradarbiauja su švietimo įstaigomis – organizuoja įvairius renginius, padeda pasiruošti konkursams, savo veikla sugeba sudominti jaunimą. Muziejuje tėra vos keli darbuotojai, kurie dalijasi 3,5 etato. Šie kilnių idėjų vedini entuziastai sugeba atlikti didelius darbus mažomis sąnaudomis.
Buvau Lietuvos prezidentų įamžinimo komisijos narys, kurioje dalyvavo Lietuvos istorikai, Prezidentūros, bei kiti valstybės valdymo atstovai. Man dirbant Marijampolės apskrities viršininku (1997 -2000 m.), įkūrėme šį Prezidento K. Griniaus muziejų, atlikome pastato rekonstrukciją, rūpinomės eksponatų rinkimu, ekspozicijos įrengimu.
Tenka apgailestauti, kad istorinio ir kultūrinio konteksto nesuvokianti dabartinė Marijampolės valdžia, užsimojo sunaikinti K. Griniaus memorialinio muziejaus savarankiškumą ir išskirtinumą. Po 22 veiklos metų unikalus Prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus dabar taps tik kito muziejaus padaliniu, bus mažinami dirbančiųjų etatai.
Todėl kreipiuosi į Jus, gerb. Prezidente, klausdamas: ar Lietuvos prezidentų – valstybės pamatus kūrusių asmenybių – įamžinimas, jų atminimo išsaugojimas gali būti sprendžiamas tik savivaldybės kabinetuose, kur skaičiuojami vien tik kaštai, neįvertinant valstybės istorinio paveldo išsaugojimo prasmės? Ar beatodairiškai taupydami lėšas nepasieksime garbės nedarančio lygio, kuomet mūsų valstybės istorija rūpės tik saujelei istorikų?
Stebint klestinčias Europos valstybes, matome, kad jose kultūrai, edukacijai, švietimui negailima pinigų, nes suvokiama, jog tai – investicija kuriant pilietišką visuomenę, kuri augina ir stiprina savo valstybę.
Prašome atkreipti dėmesį į šią skubotą Prezidento K. Griniaus muziejaus reorganizaciją, įvertinant jos abejotiną efektyvumą bei pasekmes. K. Griniaus muziejus neturėtų būti jungiamas su jokiu kitu objektu ar įstaiga. Tokių objektų likimas negali būti patikėtas vien savivaldos vadovų kompetencijai ir nulemtas jų sprendimų, tuo turėtų rūpintis atitinkamos valstybės institucijos, nelikti nuošalyje ir šalies vadovas, kurio vienas iš deklaruojamų prioritetų – Lietuvos istorijos ir kultūros puoselėjimas.
Pagarbiai
Kostas Jankauskas
Marijampolės savivaldybės tarybos narys, TS-LKD frakcijos seniūnas
