Augalininkystė – podukros vietoje

Lietuvos žemdirbiams  naujuoju finansiniu laikotarpiu bus  skirta 4, 1 milijardo eurų tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma  Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos  instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai.

Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už ha ūkininkai gauna 177 eurus, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 eurų, 2027 m. – iki 215 eurų už hektarą. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks.

Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų lubų stambiems ūkiams. Daugiau paremti smulkius ir vidutinius ūkius bei jaunuosius ūkininkus pagal Žemės ūkio ministerijos scenarijų numatoma perskirstant tiesiogines išmokas.

Tačiau didelį žemdirbių nerimą kelia siūlymai mažinti paramą augalininkystei. Pasak Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovo Igno Jankausko, dabar auginantiems javus už hektarą vidutiniškai tenka 128 eurai tiesioginių išmokų, tačiau kasmet gamybos išlaidos auga, ypač brangsta žemės nuoma. Šiomis dienomis atlikta Grūdų augintojų asociacijos narių apklausa rodo, kad per pastaruosius penkerius metus žemės nuomos kainos pakilo beveik trečdaliu. Dabar už hektarą, priklausomai nuo derlingumo, mokama nuo 100 iki 250 eurų per metus. O itin derlingų žemių rajonuose tenka pakloti ir 300 ar net 350 eurų už hektarą. Tad neretai jau dabar tiesioginių išmokų gaunama mažiau nei išleidžiama  vien  žemės nuomai.

Todėl siūlymas neberemti išmokomis javų iš sertifikuotos sėklos auginimo, – dabar išmoka siekia 14.2 euro hektarui, ir mažinti paramą auginantiems baltyminius augalus, – augalininkystės žlugdymas.  Už baltymingų augalų, kaupiančių azotą, hektarą dabar mokama beveik 62 eurai,  2022 m. siūloma išmoka – 55 eurai.

„Čia mes matome neteisybę. Pastaraisiais metais grūdų augintojai daug darė, kad būtų didesnės tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams, o čia jau toks akibrokštas“,- sako Grūdų augintojų asociacijos administracijos direktorius Ignas Jankauskas. Pasak jo, nesuprantama, kodėl siekiama mažinti tiesiogines išmokas už vertingus, dirvožemį gerinančius baltyminius augalus. O sėjant sertifikuotą javų sėklą, reikia mažiau tręšti, kas yra palankiau aplinkai, išauginamas didesnis derlius.

Projekto rengėjai teigia, kad naudoti sertifikuotą javų sėklą ir taip ekonomiškai naudinga, tad toliau remti neracionalu. Jeigu siūlymai dėl tiesioginių išmokų mažinimo bus įgyvendinti, tai 2022 m. grūdų augintojai už ha gautų tik  apie 108 eurus tiesioginių išmokų. Pasak Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovo, augalininkystei mažinama investicinė- technologinė parama, o dabar užsimota nukirpti ir tiesiogines išmokas, taip vis labiau bloginant sąlygas augalininkystės ūkiams. Todėl asociacija gins jų interesus.

Žemės ūkio ministerijos pateiktas planas, kaip bus dalijamos tiesioginės išmokos nauju finansiniu laikotarpiu, dar negalutinis, dar vyks diskusijos su žemdirbiais,  tad ir minėti išmokų dydžiai gali keistis.

Lietuvos grūdų augintojų asociacija