Valentinas Juraitis gimęs Netičkampio k., užaugęs Marijampolėje – žurnalistas, fotomenininkas, Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005 m., ilgametis „Sūduvos“ fotoklubo narys.
Šioje nedidelėje ekspozicijoje autorius rodo vaizdus, kurie tarpusavyje kažkuo susiję. Galbūt tiktų žodžiai etnografija, socialinis gyvenimas. Tačiau jo fotografijų serijos ir fotoalbumai apie Aukštaitiją, Prūsiją, Sūduvą skiriasi, nes skiriasi geografinės, istorinės sąlygos.
Ankstensiais darbais autorius yra žinomas industriniais peizažais iš Jonavos, Uralo metalurdijos regionų,o Stalino paminklo pervežimo fotografijos buvo publikuojamos daugybėje leidinių, žurnalų..V. Juraičio fotografijų yra įsigiję Lietuvos, Šveicarijos, JAV muziejai, privatūs kolekcininkai. Parodos autorius yra fotožurnalo „Vyzdys“ ir svetainės www.vyzdys.com redaktorius, knygų leidėjas.
Autorius surengė parodas Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Gižuose, Gelgaudiškyje bei užsienyje – Amsterdame, Berlyne, Čikagoje, Čeliabinske ir kt.
V. Juraitis yra išleidęs tarpukario Marijampolės fotomeistrų albumą „Senoji Marijampolė fotografijose“. Išėjo trys leidimai.
„Rytų Aukštaitijos kaimai“ – tokiu pavadinimu išleistas autoriaus fotoalbumas. Kalbant apie šią temą reikia pasakyti, kad mažai dar yra užfiksuotas žmonių buities gyvenimas. Buitis iš vidaus. Žmonės saugo savo privatumą, bijo vagių. Su draugų ir bendranimčių pagalba fotografui pavyksta prisijaukinti herojus, nufotografuoti jų namus ir tvartus iš vidaus, kur kepami blynai, bliauna avys ir ožkos…
Senųjų pastatų ir jų šeimininkų užfiksavimas fotografijoje – vertinga ir nykstanti informacija. Autorius sau kelia tikslą rodyti namo šeimininkus ir erdvę, kur jų giminė pragyveno kelias kartas, kur beveik kiekvienas daiktas mena senuosius gyvenimus atskleidžia savitą aukštaitišką stilių. Šio projekto tikslas – užfiksuoti, Šalčininkų,Vilniaus, Švenčionių, Ignalinos rajonų senuosius gyvenamuosius namus, gatvinius kaimus ir išleisti fotoalbumą, pasakojantį apie Rytų Aukštaitijos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir naudotis.
Kaip ir daugeliui, autoriui skaudu, kad nyksta lietuviški kaimai. Neatlaiko XXI a. iššūkių.Tačiau yra būdas išsaugoti kaimiškųjų namų tapatybę. Tausoti etnografinius pastato bruožus, jame įrengti būtiniausius šiuolaikinius patogumus. O ne griauti, griauti….
Organizatorių informacija