Vyriausybei užsiminus apie planuojamą automobilio mokestį, užvirė karštos diskusijos tiek politiniu, tiek visuomeniniu lygmeniu. Tuomet prie tribūnos stojęs premjeras Saulius Skvernelis paaiškino, kad yra svarstomas ne visuotinis, tačiau į senus automobilius nukreiptas taršos mokestis. Esą taip norima lietuvius paraginti persėsti į naujesnes ir žalesnes transporto priemones.
Tačiau po tokios idėjos iškėlimo atsivertė kita medalio pusė – imta svarstyti, ar noras atnaujinti šalies automobilių parką dar labiau nepadidins privalomojo draudimo kainų.
Draudimo kainas lemia ir automobilių parko būklė
Nors dar nėra konkrečiai nutarta, kokiu būdu būtų surenkamas automobilio taršos mokestis, vienu realiausių variantų įvardyta galimybė papildomas lėšas į biudžetą surinkti registruojant seną transporto priemonę. Tokiu vienkartiniu mokesčiu valdžia viliasi atbaidyti žmones nuo senesnių automobilių įsigijimo.
Visgi planuojamas mokestis, kurį ketinama plačiau aptarti šį rudenį, užminė mįslę dėl automobilio draudimo kainų likimo. Dar prieš keletą metų pastebėjus žaibišką draudimo kainų augimą, patys draudikų atstovai ėmė teisintis, kad šis reiškinys iš dalies atsirado būtent dėl atsinaujinančio automobilių parko.
Privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kainą įprastai sudaro kelios ar keliolika dedamųjų: vairuotojo drausmingumas ir patirtis, gyvenamoji vieta, automobilio galingumas, bendra avaringumo statistika šalyje, automobilių parko šalyje amžius ir kt.
Būtent pastarasis veiksnys, kalbant apie į viršų šovusias draudimo kainas, verslininkų buvo minimas itin dažnai. Draudikų teigimu, naujesni ir brangesni automobiliai reiškia didesnes išmokas ar išlaidas remontui avarijos atveju, o tai didina kaštus, kuriuos reikia kompensuoti.
Taršos mokestis gali turėti efektą
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis, kalbėdamas su Alfa.lt, iškėlė klausimą, ar taršos mokestis apskritai sumažins transporto priemonių skaičių. Anot jo, dalis vairuotojų gali atsisakyti antro turimo automobilio arba pasirinkti kitas alternatyvas, pavyzdžiui, viešąjį transportą. Jei taip nutiks, draudikai tai pajus savo kailiu. „Drastiškas automobilių skaičiaus mažėjimas, be abejo, veikia ir draudimo rinką – ji trauksis, o kaštai teks likusiems vartotojams“, – kalbėjo jis.
Visgi nuogąstavimai, kad taršos mokestis privers visus persėsti prie naujų automobilių vairo, pasak A. Romanovskio, yra nepagrįsti. Eksperto nuomone, vairuotojas pirmiausia vertins savo finansines galimybes įsigyti naują automobilį, o tik paskui – kokį modelį. „Tačiau darant prielaidą, kad staiga rinkoje atsiras labai daug naujų automobilių, o avaringumas nemažės, galima sutikti, kad tai didins vidutinę draudimo žalą, kuri gali gulti ir ant draudėjų pečių“, – svarstė jis.
Kita vertus, pašnekovo teigimu, jei taršos mokestis skatins naudoti mažiau galingus ir labiau aplinkai draugiškus automobilius, tai netgi turės teigiamą poveikį vairuotojų draudimo išlaidoms. „Mažai galios turintys automobiliai padaro mažiau žalų, tai mažina tiek individualų, tiek bendrą avaringumą, o tai daro įtaką mažesnėms draudimo įmokoms“, – aiškino Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.
Apibendrindamas klausimą dėl sąsajos tarp automobilio taršos mokesčio ir draudimo kainų pašnekovas pridūrė, kad pats mokestis neturės jokio poveikio draudimo kainai. Ją gali paveikti tik avaringumas, automobilio galingumas ir bendra situacija transporto srityje.
„Pavyzdžiui, didelis vilkikų avaringumas turi poveikį visiems vairuotojams, nes privalomajame draudime, esant solidarumo principui, kaštai iš dalies krenta ant visų vairuotojų pečių“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Draudikai tiesioginių sąsajų nemato
Apie galimą automobilio taršos mokesčio įtaką draudimo kainoms paklausti patys draudikai pernelyg nedaugžodžiavo. „Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovė Ingrida Žaltauskaitė tikino, kad negalės atsakyti į Alfa.lt klausimus, nes jie susiję su kainų prognoze, o apie tai kalbėti įmonei esą negalima dėl konkurencijos. Visgi pašnekovė pridūrė, kad sąsają tarp taršos mokesčio ir draudimo kainų gal ir galima įžvelgti, bet labai netiesioginę.
„BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas Boris Jonas Kuzmas tikino, kad tarp automobilio taršos mokesčio ir draudimo kainų nėra jokios sąsajos, todėl planuojami pakeitimai tikriausiai neturės jokios įtakos privalomajam draudimui. B. J. Kuzmas taip pat pridūrė, kad detalesnė informacija dėl įtakos kainai gali prieštarauti konkurencijos teisės apribojimams.
Darius Bivainis, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Draudimo departamento direktorius, Alfa.lt kalbėjo, kad automobilių taršos mokestis neturi tiesioginės įtakos draudimo paslaugos kainai. „Draudimo įmoka yra nustatoma įvertinus visus su prisiimama draudimo rizika siejamus kriterijus. O tokių kriterijų yra tikrai daug. <…> Mažesnės taršos automobiliai yra priskiriami prie žemesnės rizikos grupės, todėl vartotojams keičiant transporto priemones į draugiškesnes aplinkai draudimo įmoka galėtų mažėti“, – sakė D. Bivainis.
Pašnekovas taip pat pridūrė, kad draudimo kompanija palaiko idėją paskatinti gyventojus rinktis naujesnes transporto priemones. „Mūsų duomenys patvirtina, jog mažesnių darbinių tūrių transporto priemonės rečiau patenka į eismo įvykius. Dar vienas svarbus dalykas – naujų transporto priemonių vairuotojai ir keleiviai avarijose patiria lengvesnių traumų. Todėl palaikome ekologiškų, naujų lengvųjų automobilių įsigijimo, lengvųjų automobilių keitimo į mažiau taršius skatinimo programas. Vis tik atsargiai vertiname draudimų ir apmokestinimo iniciatyvas“, – teigė ERGO atstovas.
Informacija paskelbta Alfa.lt
