Baigėsi Jono Basanavičiaus gimtinės organizuotas konkursas

  Baigėsi Jono Basanavičiaus gimtinės organizuotas konkursas, skirtas skatinti domėtis etnine kultūra bei senosiomis tradicijomis. Džiaugiamės, jog konkursas sulaukė nemažo susidomėjimo ir atsakymai mus pasiekė ne tik iš įvairiausių Vilkaviškio, bet ir kitų rajonų kampelių. Kai kurie klausimai buvo išties nelengvi, tad dalyviai turėjo nemažai paplušėti. Nors atsakymai skirtingi, kiekvienas konkurso dalyvis įrodė, kad žinių turi, o jei ne – jog geba tikslingai ieškoti informacijos. Teisingai į visus klausimus atsakiusių nebuvo, tad tuos, kurie atsakė teisingiausiai, kviesime atvykti į nemokamą edukacinę programą. Laimėtojus informuosime asmeniškai el. paštu.

   Visi konkurso klausimai susiję su muziejuje vykdomomis edukacijomis. Žemiau pateikiame atsakymus ir pristatome savo edukacines programas.

  1. Kokio egzamino Jonas Basanavičius neišlaikė stodamas į Marijampolės pavieto mokyklą? Aritmetikos (matematikos)

*Pro vaikystės langą

Edukacinės programos metu dalyviai susipažįsta su muziejuje esančiomis etnografinėmis ekspozicijomis, valstiečių namų apyvokos daiktais ir darbo įrankiais, išklauso pasakojimą apie Jono Basanavičiaus vaikystę, santykius su šeimos nariais, jam nutikusius nuotykius, linksmas ir įdomias istorijas, kurias jam pasakojo tėvas. Jauniausiems programos dalyviams pateikiama kūrybinė užduotis – nupiešti tai, ką Jonas Basanavičius galėjo matyti pro savo vaikystės namų langą, vyresniesiems – užduočių sąsiuviniai su klausimais, mįslėmis, kryžiažodžiais.

2. Kokių šalių pilietybes turėjo Jonas Basanavičius? Rusijos, Bulgarijos, Lietuvos.

3. Iš ko buvo gaminamas mėgstamiausias Jono Basanavičiaus kavos pakaitalas? Ryžių, žirnių ir cikorijų.

*Protų mūšis „Ką žinau apie Joną Basanavičių“?

Edukacinės programos dalyviams surengiama interaktyvi viktorina, kurioje užduodami klausimai, susiję su tautosakininku, publicistu, pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ leidėju, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Jonu Basanavičiumi.

*Galimi du variantai:

  • protų mūšis mažiesiems;
  • protų mūšis mokiniams nuo 5 klasės ir suaugusiųjų grupėms.

4. Kiek giraičių auga Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne? 14

*Kai žemę puošia ąžuolai

Ekskursijoje po Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną lankytojai sužino jo sodinimo istoriją, susipažįsta su ąžuolyno giraitėmis, aplanko vardinius ąžuolus. Išgirsta pasakojimą apie ąžuolų rūšis, jų sodinimą, naudą, apie ąžuolą lietuvių liaudies mitologijoje, tautosakoje, etnografijoje. Po pasivaikščiojimo siūloma žinias patikrinti praktiškai – dalyvauti viktorinoje ar spręsti užduočių sąsiuvinius.

5. Keli iš 20-ies Vasario 16-osios akto signatarų buvo kilę iš Suvalkijos? 6

*Protų mūšis „Pažink Sūduvos krašto signatarus“

Edukacinės programos dalyviams surengiama viktorina, skirta Vasario 16-ajai paminėti. Atliekant įvairias užduotis ir besivaržant tarpusavyje sužinoma naujų istorinių faktų, pasitikrinamos jau turimos žinios. Viktorina paruošta žaidimo pagrindu, todėl padeda lengviau įsiminti visus iš Sūduvos krašto kilusius Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus.

6. Senais laikais, vaikai, gavę lauktuvių cukrinių riestainių, mamas „nutaškuodavo“. Paaiškinkite „nutaškuodavo“ reikšmę. Nubučiuodavo

* Kviečiu iškepkime riestainį iš kviečių!

Edukacinės programos metu dalyviai išsiaiškina, kas gi yra tie cukriniai riestainiai, kada jais vaišinasi, iš ko jie gaminti. Kiekvienas gali viską išbandyti praktiškai – savo rankomis suriesti cukrinį riestainį ir parvežti jį lauktuvių namo. Taip pat išgirsta įvairių mįslių, patarlių, priežodžių apie riestainius, bando atspėti, ką reiškia tarmiški žodžiai, lenktyniauja greitakalbių konkurse.

7. Kokiu laiku geriausia raugti kopūstus? Per delčią.

*Šeimininke, dėk kopūstų, kad pilvai mūs išsipūstų…

Edukacinės programos metu sužinosite, kas yra pasninkas ir ką jo metu žmonės valgė. Pasninkas neįsivaizduotas be tradicinės lietuviškos daržovės – kopūsto. Pasitikrinsite, kokias pažįstate kopūstų rūšis, sužinosite, kaip raugiami kopūstai ir jų užsiraugti galėsite patys. Kad galva nebūtų „tuščia kaip kopūstas“, spręsite uždavinius ir minsite mįsles. Galiausiai ragausite raugintų kopūstų su „šutbulvėmis“ ir silke.

8. Kas yra „blendinys“? Masė blynams kepti.

9. Kokius miltus vadino „razavais“? Vieną kartą maltus.

*Keptuvėj čirška, burnoj tirpsta…

Edukacinės programos dalyviai supažindinami su XIX–XX a. sandūros Sūduvos valstiečių maisto gaminimo ypatumais, prietarais, tradicijomis ir folkloru. Dalyviai gali parodyti savo sumanumą atpažindami įvairius grūdus ir buities rakandus. Sužinoma, iš ko maišomas blendinys ir ką simbolizuoja blynas. Didelėje keptuvėje kepami blynai ir ragaujami su įvairiais dažiniais.

10. Kur dar kulinarijoje, be kavos, galima panaudoti giles? Buvo naudojami gilių miltai (duonai, pyragams kepti).

* Gilių kava: jaunam stiprybė, senam sveikata

Edukacinėje programoje pasakojama apie XIX–XX a. sandūroje Lietuvoje valstiečių gamintus ir mėgtus kavos pakaitalus. Dalyviai sužino, kokie augalai šiam gėrimui gaminti buvo naudojami dažniausiai, kaip jie virsdavo kavos gėrimu ir kokiomis maistinėmis savybėmis pasižymėdavo. Pristatomi prieskoniai ir priedai kavai gardinti bei užkandžiai, kuriuos šeimininkės tiekdavo kava vaišindamos svečius. Programos dalyviai išklauso išsamų pasakojimą, kaip pagaminti gilių kavą, ir ją degustuoja.

11. Kas senais laikais buvo vadinama „rūgštele“, kurios namuose turėjo kiekviena šeimininkė? Gira

 * Gerą girą gera gerti

Edukacinės programos dalyviai sužino, kas senaisiais laikais buvo vadinama „rūgštele“, kurios turėdavo kiekviena šeimininkė jau XVI a. Pasakojama, kaip gira atsirado, atskleidžiamos gamybos proceso paslaptys. Kiekvienas išgirsta apie giros naudingąsias, gydomąsias savybes, išmoksta greitakalbių, įvairių su ja susijusių prietarų. Galiausiai degustuojama keleto rūšių gira, supažindinama su jos gamybos procesu.

Skirta suaugusiųjų grupėms.

12. Kaip vadinamas dėklas budei? Šliotė, šliutė, šliokė, šliuternyčia.

*Protų mūšis „Ką žinau apie Suvalkijos etninę kultūrą“?

Edukacinės programos dalyviams siūlomas patrauklus būdas susipažinti su ta sritimi, kuri sulaukė išskirtinio Jono Basanavičiaus dėmesio nuo mažumės iki pat senatvės – etnine kultūra. Jonas Basanavičius gimė ir augo Suvalkijoje, todėl daugiausia dėmesio skiriama šio regiono etnokultūrai. Dalyvauti protų mūšyje kviečiami visi norintys pasitikrinti savo žinias apie Suvalkijos regiono papročius, folklorą, materialinę ir dvasinę kultūrą, architektūrą ir linksmai bei prasmingai praleisti laiką Jono Basanavičiaus gimtojoje sodyboje.

13. Kokios spalvos margutis buvo laikomas vertingiausiu? Juodas

* Tas velykaičio gražumėlis

Edukacinė programa skirta gavėnios laikotarpio ir Velykų papročiams pristatyti. Jos dalyviai supažindinami su natūraliais kiaušinių dažymo būdais, dažymui dažniausiai naudotais augalais. Aptariama velykaičių spalvų ir raštų simbolika, pasakojama, kokią paskirtį šventės metu atliko Velykų eglutė, kuo svarbi Velykų bobutė. Su mažaisiais popietės dalyviais žaidžiami velykiniai žaidimai, einami rateliai, kiaušiniaujama.

14. Kada Lietuvoje pirmą kartą buvo paminėta Kalėdų eglutė? 1853 m.

* Kai eglutė namuos

Edukacinė programa yra skirta advento laikotarpiui. Dalyviai supažindinami su Kalėdų eglutės atkeliavimo į Lietuvą istorija ir jos puošimo tradicija. Kiekvienas programos dalyvis įgytas žinias išmėgina praktiškai – pasigamina savo eglutei seniausių kalėdinių žaisliukų iš tešlos, natūralių gamtinių medžiagų ir popieriaus.

.15. Gruodis – šventinių turgų metas. Kas savaitę vykdavo skirtingi advento turgūs. Kaip jie vadinami ir kuo jų metu buvo prekiaujama? Šeškaturgis – prekiaujama šiltais drabužiais (šalikais, kojinėmis ir pan.); skaistaturgis – prekiaujama dovanomis, papuošalais; saldaturgis – prekiaujama maistu (medus, sviestas, žasys ir pan.).

16. Koks tradicinis lietuvių Kūčių vakarienės patiekalas dar buvo vadinamas parpeliukais, galkutėmis, buldikais? Kūčiukai

* Atbėga elnias devyniaragis

Programa skirta Advento-Kalėdų laikotarpiui. Ji susideda iš dviejų dalių: pirmoje dalyje edukacinės programos dalyviai supažindinami su to laikotarpio papročiais, folkloru, kulinariniu paveldu, žaidimais, burtais. Antrojoje dalyje dalyviai gali rinktis Advento-Kalėdų laikotarpio patiekalų degustaciją arba krosnyje kepti kūčiukus.

17. Kodėl būsimąją nuotaką per mergvakarį pamergės graudindavo? Kad gyvenant santuokoje verkti nereikėtų. Nuotaką graudindavo pamergės, sakydamos, kaip joms bus sunku su ja išsiskirti, kaip jai su vyru sunku bus gyventi.

* Mergvakaris

Edukacinėje programoje būsima nuotaka supažindinama su senųjų vestuvių pradinio etapo – vakarynų – papročiais. Pradžioje vyksta vyriausios pamergės rinkimai. Vėliau nuotaka atsisveikina su rūtų darželiu, jai pinamas rūtų vainikėlis, ji apdainuojama, apdovanojama, pašokdinama. Aiškinamasi, kaip nuotaka turi elgtis vestuvių metu, kad santuokinis gyvenimas būtų sėkmingas ir laimingas. Mergvakaris baigiasi naujos būsimos nuotakos išrinkimu.

Skirta suaugusiųjų grupėms.

18. Žinomas paprotys po santuokos ant jaunųjų barstyti ryžius nėra lietuviškas. Kuo buvo įprasta jaunuosius apiberti senovės Lietuvoje? Barstė tai, ką patys užsiaugindavo: rugius, kviečius, avižas, miežius.

* Suvalkietiška veseilia

Programos metu jaunavedžiai supažindinami su senųjų suvalkietiškų vestuvių papročiais ir patys patiria ano meto vestuvininkų išbandymus. Jie tikrina vienas kito sumanumą ir išradingumą, išsiaiškina, kokia ateitis jų laukia.

Skirta suaugusiųjų grupėms.

19. Kodėl krikštynų metu reikia spausti krikštatėvius? Kad krikšto vaikelio dantukai būtų ne reti, o tankūs ir gražūs.

* Krikštynos

Edukacinio užsiėmimo dalyviai sužino apie senuosius šios šeimos šventės papročius. Senojoje suvalkiečio sodyboje susirinkę svečiai patys tampa tradicinių krikštynų dalyviais: spėja būsimą naujo šeimos nario gyvenimą, aiškinasi jo vardo reikšmę, išbando krikšto tėvus, primena jų pareigas.

Skirta suaugusiųjų grupėms.

20. Ką daraktorinėse mokyklose vadino „sąbalsinėmis“? Priebalses

*  Vargo mokykla

Pamokoje suvalkietiškoje stuboje inscenizuojama autentiška XIX a. slaptosios lietuviškos mokyklos aplinka, pasakojama apie spaudos draudimo laikus, daraktorių mokyklas. Supažindinama su draustąja literatūra, daraktorių mokyklų mokymo priemonėmis. Žvakių šviesoje mokomasi rašyti grifelinėje lentelėje, skaitoma maldaknygė, iš kurios rašto mokėsi Jonas Basanavičius.

21. Kaip vadinama vieta prie stalo, kur buvo sodinami garbingiausi namų svečiai – kunigas, krikštatėviai, jaunieji? Krikštasuolė, kerčia, kertė, krikštakertė, krikštalangis, krikštas, pakūčia.

Susidomėjusius ir norinčius įgyti daugiau žinių, kviečiame apsilankyti! Daugiau informacijos tel. (8342) 69365. Dėkojame visiems dalyvavusiems!

 

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas