Marijampolės savivaldybės administracija, VšĮ Gamtos paveldo fondas, Žuvinto biosferos rezervato direkcija, Marijampolės miškų urėdija baigė įgyvendinti ES LIFE programos lėšomis finansuojamą aplinkosauginį projektą „Hidrologinio režimo atkūrimas Amalvos ir Kamanų aukštapelkėse“.
Įgyvendinant šį projektą buvo siekiama prisidėti prie žmonijos „ekologinės skolos” gamtai mažinimo atkuriant nusausintas Amalvos pelkes (Marijampolės sav.) ir Kamanų pelkės (Akmenės r.) dalis, skatinant tausojantį ūkininkavimą, atkreipiant visuomenės dėmesį į sukauptas mokslo žinias apie įvairiapusę pelkių svarbą.
Siekiant sumažinti melioracijos sistemų poveikį Amalvos pelkei buvo atlikti hidrologiniai tyrinėjimai ir parengtas melioracijos sistemų pertvarkymo techninis projektas. Jį įgyvendinant šiauriniu ir vakariniu pekės pakraščiu iškastame griovyje įrengti slenksčiai ir pertvara, kurie palaikys vandens lygį artimą buvusiam prieš melioraciją bei nukreips dalį pritekančio vandens į pelkę. Čia susirenka vanduo ne tik iš aukštapelkės, bet ir iš 16 km2 baseino, kas turėtų užtikrinti aukštą vandens lygį pelkės pakraštyje net ir esant mažam kritulių kiekiui. Pietinėje Amalvos pelkės dalyje buvo suardytos aukštapelkę sausinusios drenažo sistemos apie 20 ha plote. Aukšto vandens lygio pelkėje palaikymui ir gretimų žemės ūkio teritorijų apsaugojimui rekonstruoti pylimai (apie 6,6 km), pertvarkytos susijusios drenažo sistemos (apie 29 ha plote), rekonstruotos 4 pralaidos. Kartu rekonstruota 1,16 km privažiavimo kelių. Optimalesniam vandens lygio palaikymui šiaurinėje Amalvos dalyje įrengtame polderyje išvalyta magistralinio griovio dalis ir įrengti automatiniai vandens lygio matavimo įrenginiai. Žemiausiose vietose esantys privatūs sklypai (apie 30 ha) išpirkti valstybei. Tikimasi, kad pertvarka paveiks apie 370 ha pelkės, o ilgalaikėje perspektyvoje sąlygos viso apie 700 ha aukštapelkės masyvo būklės pagerėjimą.
Projekto uždaviniams pasiekti taip pat buvo parengtas Amalvos pelkės gamtotvarkos planas, kuriame numatytos pelkės ir apypelkio ekologinio potencialo ir biologinės įvairovės atkūrimo priemonės, padėsiančios užtikrinti tolimesnes vandens lygio atkūrimo galimybes, labiau subalansuotą teritorijos naudojimą ir tvarkymą, taip sudarant prielaidas Amalvos pelkės ekosistemos ir jos visuomenei teikiamų paslaugų laipsniškam atsikūrimui. Svarbiausios Amalvos pelkės teikiamos paslaugos, kurių ilgalaikį teikimą siekiama užtikrinti parenkant tinkamą naudojimo būdą ir intensyvumą: per tūkstančius metų sukauptos durpės, joje „užrakintos“ anglies ir azoto išsaugojimas ir tolimesnis kaupimas, tokiu būdu prisidedant prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų atmosferoje mažinimo ir geresnės paviršinio vandens kokybės; gamtinių buveinių ir rūšių palaikymas; žolės biomasės produkcija; medienos produkcija; medžiojamosios faunos, vaistinių ir kitų naudingų augalų produkcija.
Pelkės – vienos iš labiausiai visuomenės nuvertintų natūralių ekologinių sistemų, tačiau jų vaidmuo aplinkos sąlygų stabilumo palaikymui, ypač vandens nuotėkio ir kokybės, anglies apykaitos reguliavimui tiek globaliu, tiek lokaliu lygmenimis smarkiai pranoksta jų santykinį plotą. Tik 3 % sausumos užimančių pelkių durpėje anglies yra du kartus daugiau nei visoje miškų biomasėje. Visa ši anglis yra per tūkstančius metų pelkinių augalų paimta iš atmosferos vykdant fotosintezę ir taip mažinant anglies dvideginio kiekį. Be to, pelkės – vis svarbesni biologinės įvairovės atsparos taškai stipriai antropogenizuotame kraštovaizdyje.
Nusausinti durpynai (buvusios pelkės) paprastai nebegali atlikti įprastų funkcijų, sunyksta jų bioįvairovė, dėl durpės skaidymosi tampa šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo, paviršinio vandens taršos židiniais. Nusausinta durpė sparčiai mineralizuojasi ir slūgsta, todėl joje įrengtos melioracijos sistemos tarnauja trumpiau, sudėtinga užtikrinti intensyviam naudojimui tinkamą vandens lygį.
Amalvos durpyno (apie 3000 ha) tik dalis gali būti laikoma pelke, nes apie 60 % teritorijos buvo nusausinta. Likusi dalis taip pat apsausėjo ir pakito. Šio ir ankstesnių projektų metu pilnai ar iš dalies atkurtas gruntinio vandens lygis daugiau kaip 1000 ha plote. 2019 metais kitų projektų metu numatoma atkurti vandens lygį dar apie 300 ha plote.
VšĮ Gamtos paveldo fondo projektų vadovo Argaudo Stoškaus nuomone, įgyvendinto projekto nauda įvairialypė. Atkuriant vandens lygį Amalvos pelkėje ne tik buvo sudarytos prielaidos atsikurti Europos Sąjungos mastu svarbioms gamtinėms buveinėms ir saugomų rūšių populiacijoms, bet ir reikšmingai sumažintas durpės skaidymasis bei dėl skaidymosi vykstantis šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio dujų išsiskyrimas. Pagal skaičiavimus, paremtus Vokietijoje parengta pelkių atkūrimo vertinimo metodika, įgyvendinus projektą vien dėl šių dujų išsiskyrimo sumažinimo panaudotos lėšos atsipirks per mažiau kaip 10 metų.
Marijampolės savivaldybės informacija
