Baimė kreiptis į gydymo įstaigą lėmė suprastėjusią gyventojų sveikatą, sako gydytojai

3 iš 10 šalies gyventojų skundžiasi suprastėjusia sveikatos būkle – rodo apklausa. Sveikatos specialistų teigimu, gyventojų baimė užsikrėsti gydymo įstaigoje tapo priežastimi to, kad žmonės nustojo prevenciškai tikrintis sveikatą, o tai lėmė jos pablogėjimą.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, per pastaruosius metus šiek tiek arba žymiai pablogėjusia sveikatos būkle skundžiasi 35 proc. gyventojų. Tai dažniau moterys, 46 m. ir vyresni apklaustieji bei mažesnių miestų bei rajonų centrų gyventojai.

Pasak Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkės, šeimos gydytojos Almos Astafjevos, įtaką suprastėjusiai sveikatai galėjo turėti pacientų baimė kreiptis į gydymo įstaigą.

„Iš pacientų lūpų dažnai girdime apie baimę ligoninėje ar poliklinikoje užsikrėsti COVID-19 virusu. Savisauga yra labai gerai, bet ji negali tapti priežastimi rizikuoti savo sveikata ir leisti kitai ligai progresuoti. Žmonės neturėtų bijoti lankytis gydymo įstaigose. Čia skiriamas be galo didelis dėmesys infekcijų kontrolei, griežtai reguliuojami pacientų srautai“, – sako A. Astafjeva.

Norėdamos paskatinti gyventojus reguliariai profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, Lietuvos gydytojus, pacientus ir vaistines vienijančios organizacijos vykdo kampaniją „Atgal pas gydytojus“. Jos metu gyventojai raginami dalyvauti nemokamose onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programose ir skirti daugiau dėmesio savo sveikatai.

Daugiau besitikrinančių profilaktiškai

23 proc. apklausos dalyvių teigė, kad apribojimai pandemijos metu jiems sutrukdė prevenciškai pasitikrinti sveikatą, 17 proc. dėl tos pačios priežasties nepavyko tinkamai gydyti lėtinio susirgimo. Vienas iš keturių (25 proc.) gyventojų vis dėlto įvardijo, kad apribojimai niekaip nepakeitė jų naudojimosi sveikatos paslaugoms ir jie gavo visas reikiamas paslaugas iš gydymo įstaigos.

Gydytoja sako, kad pandemijos metu gydymo įstaigoms teko prisitaikyti prie naujų sąlygų, tačiau pacientams buvo sudarytos sąlygos ir patekti pas gydytojus gyvai, ir konsultuotis nuotoliniu būdu. Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams buvo padidintas konsultacijų dažnis, nepertraukiamai vyko būtini vaikų ir nėščiųjų profilaktiniai patikrinimai.

Tiesa, žmonių, norinčių pasitikrinti pagal jiems priklausančias širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų profilaktines sveikatos tikrinimo programas, pandemijos metu ateidavo mažiau, nors šeimos gydytojų komandos reguliariai siuntė tokius kvietimus. Šiuo metu gydymo įstaigose jaučiamas tokių pacientų pagausėjimas, nes dalį pasitikrinti sveikatą paskatina tai daryti raginanti informacija viešojoje erdvėje, o kita dalis, pasak pašnekovės, su nerimu laukia rudens.

„Žmonės ateina, nes nebuvo pernai, o girdėdami kalbas apie dar vieną karantiną ir apribojimus, nėra tikri, kaip bus rudenį. Nemažai jų jau „atsineša“ ne vieną problemą, susikaupusią per visą laikotarpį, kai nesikreipė į gydytoją. Neseniai viena pacientė prisipažino anksčiau dėl pandemijos bijojusi ateiti, nors kelis mėnesius jautusi skausmus, o kai jau prisiruošė, atsinešė susirašiusi 5 sveikatos problemas. Yra nemažai tokių, kurie „kaupia“ problemas ir vengia lankytis pas gydytojus, laukdami, kad situacija išsispręs savaime. Patarčiau taip nedaryti, o iš karto pajutus negalavimus kreiptis į gydytoją ir profilaktiškai kasmet tikrintis sveikatą, kad būtų užkirstas kelias ligos įsisenėjimui ir žymiai ilgesniam gydymui“, – pasakoja A. Astafjeva.

Pasak jos, šiuo metu stebima ir dar viena džiuginanti tendencija – daug žmonių konsultuojasi su šeimos gydytojais dėl skiepų nuo koronaviruso ir apsisprendžia skiepytis, saugodami save ir kitus.

Bijo, kad gydytojai ras ligą

Kalbėdama apie profilaktinius sveikatos tikrinimus A. Astafjeva išskiria dvi žmonių kategorijas. Vieni nuolat ir reguliariai tikrinasi profilaktiškai, naudojasi jiems priklausančiomis programomis, atlieka kraujo tyrimus, patys domisi profilaktinių sveikatos paslaugų galimybėmis. Kiti į gydytojus kreipiasi tik turėdami problemų, o profilaktiniu sveikatos tikrinimu nesinaudoja.

„Labai džiugina pacientai, nenumojantys ranka į profilaktinį sveikatos tikrinimą ir suprantantys jo naudą, ir tokių tikrai yra nemažai. Dažnai pacientams sakau, kad profilaktinis sveikatos tikrinimas yra kaip techninė apžiūra automobiliui – jei jį reguliariai varome į servisą, tai lygiai taip ir reikėtų reguliariai „atlikti apžiūrą“ ir savo organizmui“, – kalba ji.

Gydytoja sako pastebinti, kad dalį žmonių nuo profilaktinių pasitikrinimų atbaido baimė, kad gydytojai gali ką nors diagnozuoti. „Natūralu, kad žmonės vengia galimų blogų žinių, tačiau prevencijos programos leidžia ligą nustatyti anksti ir ją lengvai išgydyti. Pavyzdžiui, tikrinantis pagal storosios žarnos vėžio programą galima nustatyti polipus, kuriuos pašalinus sumažėja tikimybė išsivystyti vėžiui ir tai jau yra laimėjimas prieš ligą. Juk kuo ilgiau ji nediagnozuojama, tuo sunkiau vėliau yra gydoma, o kartais gydytojai jau nebelabai kuo ir gali padėti“, – teigia ji,

A. Astafjeva akcentuoja, kad profilaktiniai sveikatos patikrinimai nemokami, tačiau vis tiek kainuoja ir visai visuomenei, o juos atlikti finansiškai naudingiau nei gydyti jau įsisenėjusias ligas.

Gyventojus registruotis pas gydytojus prevencinėms sveikatos patikroms ragina ir šalies vaistininkai, pandemijos metu sulaukę daugiau pasikonsultuoti norinčių, tačiau dėl įvairių priežasčių į gydytojus nesikreipusių žmonių.

„Karantinų metu vaistininkų kaip sveikatos konsultantų vaidmuo dar labiau išaugo, nes vaistinės dirbo be jokių apribojimų, tad patarti dėl įvairių sveikatos sutrikimų teko gerokai dažniau. Šiuo metu konsultacijų vaistinėse poreikis nemažėja ir vaistininkai yra pasiruošę padėti, tačiau tuo pačiu kviečia pacientus „sugrįžti“ pas gydytojus ir pagal amžių prevenciškai tikrintis sveikatą. Vaistininkų, kaip ir gydytojų, tikslas yra paskatinti žmones dalyvauti nemokamose onkologinių susirgimų bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programose, didinti jų norą aktyviau rūpintis sveikata“, – komentuoja Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

A. Astafjeva sako, kad išties yra atvejų, kai pats pacientas užsiregistruoja paragintas vaistininko. Anot gydytojos, vaistininkai yra sveikatos priežiūros specialistai, galintys pamatyti, jog žmogui nėra gerai su sveikata, tad džiugu, kad jie sugeba įtikinti pasirodyti gydytojui.

Pranešimas spaudai