Šios dienos tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie autizmo spektro raidos sutrikimus, atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į kylančias problemas šeimoms, auginančioms autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus, ugdyti visuomenės supratimą bei toleranciją kitokiems vaikams ir juos auginantiems tėvams.
Autizmą pirmą kartą apibrėžė daktaras Kanner’is 1943 metais.
Autizmas – tai sutrikimų grupė. Neurologinis raidos sutrikimas, apimantis kalbos, bendravimo, elgsenos, socialinių įgūdžių vystymąsi. Autizmas niekada nepasireiškia vienodai, vieniems šie požymiai būna labiau, kitiems silpniau išreikšti. Autizmo sutrikimas labai sudėtingas, tai nėra liga, jis nėra užkrečiamas, išoriškai jo nepastebėsime, vaistų jam gydyti nėra, ši būklė tęsiasi visą gyvenimą ir labai stipriai turi įtakos jo kokybei.
Autizmas – vienas sudėtingiausių raidos sutrikimų, kurio patogenezė dar nevisiškai žinoma. Autizmo simptomai lemia raidos nukrypimus, kurie apima daugelį psichikos veikimo sričių ir yra visą gyvenimą trunkantys socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimai.
Autizmo bruožai:
???? keistas kalbėjimo tonas, ritmas, intonacijos;
???? klausimų ar atskirų frazių kartojimas;
???? gali būti sunku išreikšti savo poreikius ir norus;
???? sunkumai išreiškiant save žodžiais, suprantant sudėtingesnius sakinius/nurodymus;
???? pažodinis kalbos supratimas (gali būti sunku suprasti humorą, sarkazmą, ironiją, “skaityti tarp eilučių”);
???? kai kuriems autizmo spektrą turintiems žmonėms sunku suprasti, jei kalbama greitai, ilgais sakiniais arba jei aplinkoje daug pašalinių sensorinių dirgiklių;
???? sunku suprasti ir perskaityti kito emocijas veide, kūno kalbą;
???? vaizdinę informaciją suvokia geriau nei žodinę;
???? maždaug trečdalis iš viso nekalba, o bendrauja tik alternatyvios komunikacijos priemonėmis (gestais, paveikslėliais, spec. programėlėmis).
Nors mokslininkai kelia skirtingas hipotezes autizmo sutrikimo pasireiškimo priežastims, tačiau iki šiol tikslaus paaiškinimo nėra. Vis dėlto prieita prie išvados, kad autizmą sukelia įvairūs kenksmingi organiniai (smegenų pažeidimai), biologiniai bei genetiniai veiksniai. Autizmo pasireiškimas nepriklauso nei nuo rasės, nei nuo tėvų išsilavinimo, tačiau kiekvienais metais autizmo diagnozių nustatoma vis daugiau, šis sutrikimas maždaug 4 kartus dažniau nustatomas berniukams, nei mergaitėms.
Gydymo nuo autizmo nėra, tačiau vaikams labai reikšmingai galima padėti taikant specialų ugdymą. Taikomoji elgesio analizė (TEA) (angl. – ABA) – moksliniais tyrimais grįstas ir šiandien efektyviausias bei plačiausiai naudojamas pagalbos metodas vaikams su autizmo bei kitais elgesio-emocijų sutrikimais ugdyti. Tai griežtai struktūruotas, orientuotas tik į individualius vaiko gebėjimus metodas, kuris apima įvairiapusį įgūdžių ugdymą, visuomenės normas atitinkančio elgesio formavimą, ugdo protinius gebėjimus, komunikaciją, suvokimą, dėmesį, kalbą bei teigiamai veikia individualius raidos sutrikimo požymius. Geresnių rezultatų pasiekiama pradėjus TEA taikyti kuo ankstyvesniam amžiuje (iki 3-4 metų) kuo natūralesnėje socialinėje aplinkoje. TEA metodo pagalba išugdomi ne tik socialiniai, komunikaciniai gebėjimai, bet kasdieniai savitarnos įgūdžiai.
Marijampolės ligoninės informacija
