Saugaus eismo dienų, savaičių, kampanijų ar kitų minėjimų per metus įvyksta ne vienas ir ne du. Indijoje saugaus eismo savaitė buvo paminėta metų pradžioje – vasario 4–10 dienomis. Penktoji, globali Jungtinių Tautų saugumo keliuose savaitė bus minima gegužės 6–12 dienomis, spalio 13 dieną minima Europos saugaus eismo diena, Jungtinėje Karalystėje saugumo keliuose savaitė bus minima lapkričio 19–25 dienomis.
Lietuvoje Saugaus eismo diena minima Balandžio 6-ąją. Tai diena, skatinanti kiekvieną eisme dalyvaujantį asmenį atkreipti dėmesį į žmogaus gyvybę, sveikatą, būti atsakingam už savo elgesį kelyje. Saugaus eismo diena Lietuvoje minima daugiau nei dešimt metų. Ši diena į atmintinų dienų sąrašą įtraukta 2006 metais (vadovaujantis Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymu) ir minima kiekvienų metų balandžio pirmą savaitę. Kodėl svarbu kasmet minėti Saugaus eismo dieną?
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2018 metais buvo užregistruota 3211 eismo įvykių – 5 proc. daugiau nei 2017-aisiais. Jų metu žuvo 170 asmenų (11 proc. mažiau nei 2017 m.) ir 3783 buvo sužeisti. Daugiau nei 71 proc. eismo įvykių buvo sukelta dėl vairuotojų kaltės. 2018 metais eismo įvykių metu žuvo 61 vairuotojas, 68 pėstieji ir 31 keleivis, buvo sužeista 1398 vairuotojai, 902 pėstieji ir 1124 keleiviai. Nors eismo įvykių dinamika per paskutinius 20 metų rodo teigiamus pokyčius, tačiau kol per metus žus bent vienas asmuo eismo įvykių metu, tol bus kur tobulėti: juk dauguma autoįvykių įvyksta dėl eismo taisyklių nesilaikymo, neatsargaus arba tyčinio elgesio keliuose.
Pasaulyje kasmet keliuose miršta maždaug 1,25 milijono žmonių. Nors žemo ar vidutinio išsivystymo šalims priklauso tik pusė pasaulyje esančių transporto priemonių, apie 90 proc. mirčių keliuose įvyksta būtent jose. Daugiausia keliuose žūsta jaunų žmonių – nuo 15 iki 29 metų amžiaus. Mirtingumo rodiklis eismo įvykių metu taip pat priklauso ir nuo gyvenamosios vietos. Europoje šis rodiklis yra mažiausias, Afrikoje didžiausias. Vienas sėkmingiausių mirtingumo keliuose mažinimo metodų – saugios sistemos metodas. Jis pagrįstas nuostata, kad žmogaus organizmas yra lengvai pažeidžiamas ir žmogus daro klaidų. Tad siekiama sukurti saugesnius kelius ir saugesnius automobilius, pasirinkti saugesnį greitį ir skatinti saugesnį eismo dalyvių elgesį. Kartu šie veiksniai padeda išvengti vairuotojo klaidos. Visos šios priemonės nuolat turi būti stiprinamos – jei vienos iš jų efektyvumas sumažėtų, kitos tą galėtų kompensuoti ir apsaugotų eismo dalyvius.
Nors sužalojimai eismo įvykių metu yra viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje daugybę metų, dauguma eismo įvykių yra nuspėjami ir jų įmanoma išvengti. Greičio viršijimas yra viena iš pagrindinių eismo įvykių priežasčių. Tiksliau, per didelis ir netinkamai pasirinktas greitis yra pagrindinis eismo įvykių rizikos veiksnys. Greičio viršijimas yra problema, su kuria susiduria visos pasaulio šalys, todėl paskutinį dešimtmetį labai daug dėmesio skiriama greičio valdymui, siekiant mažinti eismo įvykių, mirčių ir sužalojimų skaičių kelyje.
Nesvarbu, kiek dienų per metus būtų pavadinta saugaus eismo dienomis, savaitėmis ar mėnesiais, pagrindinis tikslas – nė vieno nukentėjusio eismo dalyvio keliuose. Saugokime, gerbkime ir rūpinkimės vieni kitais ne tik kartą per metus. Ne veltui kelių eismo taisyklėse yra nurodyta eismo dalyvių pareiga, kurią dažnai primirštame: eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
Informaciją pagal įvairią literatūrą parengė Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistas Ignas Keras
