Nuo senų laikų septintą savaitę po šv Velykų lietuviai minėdavo Sekmines. Įsigalėjus krikščionybei ši šventė sutapatinta su Šventosios Dvasios nužengimo į žemę diena.
Šiemet, atrodo, Sekminės buvo išties ypatingos. Gamta sužaliavo, prasidėjo žydėjimas, pagaliau džiugina ir šiluma. O šį sekmadienį dar minėta ir Tėvo diena.
Išlaikant senąsias tradicijas Sekminės švenčiamos Sūdavos kaime. Organizatoriai – Sūdaviečių etnokultūros asociacijos nariai – pažymėjo, kad nuo ankstyvo ryto vietiniai girdėjo važinėjančius muzikantus, o kai kuriuos gal prižadino ir kiaušiniauti išėję vaikai.
12 val. Didvyžių šv. popiežiaus Leono II bažnyčioje buvo aukojamos šv. mišios. Vėliau šventė persikėlė prie Rementiškių dvaro – Sūdavos krašto muziejaus.Čia susirinkusiuosius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė – „Šie metai savanorystės, jaunimo ir Sūdavos metai. Ir ypatingai smagu tarti šiuos žodžius, nes esame prie Sūdavos krašto muziejaus. Norint pažinti tautą, reikia pažinti jos žmones, rūbus, papročius. Sekminės – ne tik krikščioniška šventė, bet ir proga perduoti papročius iš kartos į kartą. Mano seneliai taip pat buvo ūkininkai, turėjo ūkį, švęsdavo Sekmines, puošdavo karvių ragus vainikais, pakaišydavo duris. Sakydavo, kad kaip pavaišinsit tą nelauktą svečią, kuris duris papuoš, tokie metai ir bus. Šiandien aš nuoširdžiai dėkoju Sūdaviečių etnokultūros asociacijai, kuri man parodė, kad yra dar vienas būdas švęsti Sekmines – su gražia daina, muzika būti prižadintai ryte. Ačiū, kad puoselėjate tradicijas“.
Dainomis ir šokiais džiugino pagyvenusių žmonių klubo „Rudenėlis“ nariai, Vilkaviškio muzikos mokyklos kanklininkės, vietinės mokyklos mokiniai bei atlikėjas Anatolijus Oleinikas.
Sūdaviečiams šios Sekminės išskirtinės ir tuo, kad pirmosios po jų kraštietės, šventės pradininkės, kraštotyrininkės Reginos Naujokaitienės išėjimo anapilin. Tad renginyje prisiminimais dalijosi jos kolegos, bendražygiai ir šeimos nariai.
Vilkaviškio rajono savivaldybės inf.
