Bankrutuojančių fizinių asmenų skaičius Lietuvoje kasmet auga

Skolindamiesi iš bankų, greitųjų kredito bendrovių arba pažįstamų, žmonės ne visada įvertina skolos grąžinimo galimybes. Skaudžias pasekmes neabejotinai paliko 2008 m. pasaulinė finansų krizė – susidūrus su finansiniais sunkumais, žmonės tebeieško visų įmanomų galimybių savo mokumui ir finansiniam stabilumui užtikrinti. Tokiais atvejais, fizinio asmens bankrotas atrodo geriausia ar net vienintele išeitimi pradėti gyvenimą „iš naujo“, o bylų dėl fizinių asmenų bankroto skaičius teismuose kasmet auga. 2016 m. pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėtos 777, 2017 m. – 824 civilinės bylos.

Kaip gi tokios bylos nagrinėjamos teismuose? Ar šis procesas yra reali pagalba įsiskolinusiam žmogui?

Galimybė atleisti finansinių rūpesčių slegiamus gyventojus nuo skolų mokėjimo Lietuvoje buvo įtvirtinta ganėtinai vėlai – tik 2013 metais. Tuomet pradėta reaguoti į 2008 m. finansinio sunkmečio padarinius: didelė dalis gyventojų pačiu nekilnojamojo turto kainų pakilimo metu aktyviai skolinosi iš bankų ir pirko nekilnojamąjį turtą, ėmė paskolas verslui vystyti ar pradėti, laidavo už įmonės prievoles, tačiau staiga netekus darbo, žlugus verslui ar sumažėjus pajamoms, žmonės nebegalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, o jiems padengti dažnai nebepakako ir parduoto įkeisto turto.

Neretai manoma, kad fizinio asmens bankrotas yra tik skolų nurašymo procesas, tačiau iš tikrųjų jo paskirtis kita – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Pagal Lietuvoje galiojantį įstatymą, iškelti fizinio asmens bankroto bylą leidžiama tik nemokiam asmeniui, jeigu jo skoliniai įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (šiuo metu – 10000 Eur) ir jo skolos mokėjimo terminas jau yra suėjęs.

Kaip vyksta bankroto procedūra? Pirmiausia, dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą turi kreiptis pats fizinis asmuo, nurodydamas nemokumą sukėlusias priežastis ir pridėdamas šį nemokumą pagrindžiančius dokumentus. Tokio pobūdžio bylų išskirtinumą lemia tai, kad teismo vaidmuo yra aktyvus – teismas pats gali rinkti įrodymus, vertindamas asmens nemokumą ir jį sukėlusias priežastis. Be to, įstatymas išskirtines teises suteikia bankroto administratoriui ir kreditoriams.

Tačiau tikrai nėra taip, kad bankrutuoti gali kiekvienas asmuo. Jei žmogus tampa nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ir kitomis medžiagomis, azartinių lošimų ir t.t.) arba dėl padarytų nusikaltimų ir jo teistumas galioja, nekyla jokių abejonių – bankroto byla teisme nekeliama.

Kita medalio pusė – žmonės, siekiantys pasipelnyti iš savo bankroto. Tipinis pavyzdys: asmuo sąmoningai sudaro nesąžiningus sandorius, kurie neatitinka kreditorių interesų, taip pat sandorius, kurių neturi teisės sudaryti, ir dėl to tampa nemokus. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, nesąžiningam skolininkui bankroto byla nutraukiama ir išieškojimas toliau vykdomas bendra tvarka. Tokiu atveju, iš naujo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo galima ne anksčiau kaip po 10 metų.

Tam, kad fizinio asmens bankroto procesas vyktų skaidriai ir efektyviai, teismas paskiria bankroto administratorių, kuris tampa centrine figūra: užtikrina ne tik skolininko, bet ir kreditorių interesus, disponuoja skolininko turtu ir pajamomis, prižiūri mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą. Bankroto administratoriui įstatymas taip pat numato pareigą patikrinti visus skolininko sudarytus sandorius per pastaruosius trejus metus, ginčyti juos teisme, jei paaiškėja, kad juos sudarydamas asmuo pažeidė kreditorių interesus.

Svarbu pažymėti, kad bankroto bylos iškėlimu teisme bankroto procesas dar nesibaigia. Įstatymas numato maksimalų 3 metų bankroto proceso terminą, per kurį bankrutuojantis asmuo rengia mokumo atkūrimo planą. Šiame dokumente numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas, jo lėšų paskirstymas, skolų grąžinimo kreditoriams grafikas, bet ir konkretizuojamos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti, pavyzdžiui, asmens persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kt. Pritarus kreditorių susirinkimui, parengto plano projektas tvirtinamas teisme. Tik tinkamai įgyvendinus mokumo atkūrimo planą, teismas priima sprendimą baigti bankroto bylą, o fizinis asmuo gali tęsti gyvenimą be skolų.

Taigi fizinio asmens nemokumo būklė toli gražu nereiškia, jog jam bus besąlygiškai iškelta bankroto byla, o ją iškėlus, visos skolos bus nurašytos. Bankrutuoti gali tik sąžiningas nemokus asmuo. Siekdamas atleidimo nuo skolų, žmogus privalo skaidriai ir sąžiningai bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, stengtis viso bankroto proceso metu kiek įmanoma maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus. Bet kokie nesąžiningi veiksmai, susiję su turto ar pajamų slėpimu ar siekiu pasipelnyti yra svari priežastis asmens bankroto procedūrą teisme nutraukti.

Erika Tamošaitienė yra Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja.

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.