Lietuvos grūdų augintojai, tik maždaug penktadalį kviečių plotų apsėdami sertifikuota sėkla, pagal šį rodiklį kelis kartus atsilieka nuo Vakarų Europos bei Skandinavijos šalių ūkininkų, kurie tokia sėkla apsėja 60-80% pasėlių.
Siekiant, kad būtų daugiau naudojama specialiai tam tikslui išaugintos ir paruoštos sėklos, nuo 2017 metų Lietuvoje taikoma susietoji parama: dabar išmoka už sertifikuota sėkla apsėtą hektarą siekia 14,2 euro.
Grūdų augintojams bei perdirbėjams itin didelį nerimą kelia Žemės ūkio ministerijos planai neberemti išmokomis javų iš sertifikuotos sėklos auginimo. Tai numatoma ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, planuojant, kaip bus skirstoma parama naujame finansiniame laikotarpyje.
„Sertifikuotos sėklos naudojimas jau kelerius metus didėja, tai atėjo su parama. Nors ši sėkla 80 -100 eurų už toną brangesnė nei paprasta, tos susietosios išmokos beveik ir užtenka kainos skirtumui kompensuoti. Aštrėjant konkurencijai grūdų rinkoje, tokios sėklos poreikis auga, vis daugiau ūkininkų nori auginti gerą produkciją rinkai, yra pritaikę technologijas. Tikimės, kad prie sertifikuotos sėklos populiarinimo prisidės ir perdirbėjai, ir sėklos platintojai. Tačiau be paramos proveržio mes nepadarysime, greičiausiai žengsime atgal. Netekus paramos, jei bus perkama sertifikuota sėkla , didės gamybos išlaidos, arba kad būtų pigiau, kiti ūkininkai sės nesertifikuotą sėklą. Taip prastės grūdų kokybė, mažės mūsų konkurencingumas eksporto rinkose“,- nuogąstauja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.
Mokslininkų duomenimis, sertifikuota sėkla 20-30% padidina derlių, grūdai būna geresnės kokybės, o pasėliai sveikesni. Todėl ir pesticidų augalų apsaugai reikia mažiau, mažiau teršiama aplinka.
Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos nuomone, pasak jos prezidento Karolio Šimo, sertifikuota sėkla yra tvarių kviečių augintojų ūkių pagrindas, taip pat atitinka geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus.
„Deja, esant tokiam nedideliam sertifikuotos sėklos naudojimui, Lietuvos kviečių kokybė, palyginti su kitomis šalimis, kuriose sertifikuota sėkla naudojama daug plačiau, blogėja. Tokias neigiamas pasekmes lemia ne tik tai, kad kviečių sėkla yra per retai atnaujinama, bet ir tai, kad Lietuvos žemdirbiai augina itin daug veislių. Savo ruožtu, blogėjanti kviečių kokybė lemia ir konkurencingumo užsienio rinkose mažėjimą, kadangi norint sėkmingai konkuruoti, reikalingi stabilios kokybės grūdai“,- sako K. Šimas.
Taip pat jo teigimu, Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija, suprasdama būtinybę skatinti sertifikuotos sėklos naudojimą, numato prisidėti prie tyrimų, atrenkant Lietuvos klimatui ir auginimo sąlygoms labiausiai tinkančias kviečių veisles. Asociacijos nuomone, ir toliau būtina valstybės parama, leidžianti žemdirbiams naudoti sertifikuotą sėklą, – tai minimali investicija, atnešanti didžiausią pridėtinę vertę. O svarbiausia, kad tokiu būdu įgyvendinamas Europos žaliojo kurso tikslas mažinti pesticidų kiekį žemės ūkyje. Būtent sertifikuota sėkla suteikia didesnę garantiją, kad laikantis visų agrotechnikos sąlygų užaugintas derlius turės mažesnę tikimybę būti apsikrėtęs kenksmingomis piktžolių sėklomis, mikroorganizmais. Tada užaugintų kviečių kokybė tiktų tiek miltų gamintojams Lietuvoje, tiek ir užsienyje.
Pasak Grūdų augintojų asociacijos pirmininko A. Macijausko, dėl minėto projekto, numatančio atsisakyti išmokų už sertifikuotą sėklą, diskutuojama su Žemės ūkio ministerija. Asociacija atlieka skaičiavimus, kaip paramos už sertifikuotos sėklos naudojimą atsisakymas galėtų paveikti Lietuvos konkurencingumą pasaulio grūdų rinkoje. Po to ministerijai bus pateikti įtikinami argumentai, ginantys ūkininkų interesus.
Lietuvos grūdų augintojų asociacija
