Kiekvienoje įmonėje yra itin svarbu kontroliuoti įplaukiančius ir išplaukiančius pinigus. Būtent šiam procesui kontroliuoti reikalinga buhalterinė apskaita.
Šios apskaitos vedimas laikomas didelės atsakomybės ir kruopštumo reikalaujančiu darbu. Reikalingas ne tik kruopštumas, bet ir itin stiprią kompetenciją turintis apskaitą vedantis specialistas. Norint neatsilikti nuo technologijų, naujovių bei tobulėjimo, siekiant maksimalumo, tiesiog privaloma nuolat sekti tarptautinio lygio, bei Lietuvos apskaitos naujoves, mokestinių įstatymų pasikeitimus, aktyviai dalyvauti kompetetingų įmonių organizuojamuosiuose seminaruose mokesčių ir žinoma – buhalterinės apskaitos klausimais.
Kas yra buhalterinė apskaita?
Buhalterinė apskaita – tai nenutrūkstamų finansinių ir ūkinių operacijų, klasifikavimo, analizės ir atitinkamo registravimo procesas.
Buhalterinės apskaitos politika
Buhalterinės apskaitos politika – Tai yra visi bendrieji apskaitos metodai, principai ir specialios taisyklės, kurios skirtos tam tikro ūkio subjekto finansinės atskaitomybės parinkimui ir sudarymui bei apskaitos tvarkymui.
Buhalterinės apskaitos taikymo principai
Bendrieji apskaitos principai – tai tokie principai, kuriuos taikant rinkos šalyse tvarkoma įmonių buhalterinė apskaita.
Kad taisyklingai suformuluoti finansinės atskaitomybės informaciją, privaloma remtis bendraisiais, visur pritaikomais ir būtinais apskaitos principais. Tik žinant šiuo principus galima pradėti tvarkyti buhalterinę apskaitą ir tai daryti tinkamai.
Norint įrodyti, kad šie bendrieji principai yra itin svarbūs ir nepakeičiami, juos galima būtų sulyginti su žmogaus gebėjimu/negebėjimu kalbėti konkrečia kurios nors šalies kalba. Juk nemokėdamas kalbos, žmogus niekaip nesusikalbės su mokančiais tą kalbą žmonėmis.
Panašus principas ir čia. Ji neišmanysi bendrųjų apskaitos principų, negebėsi taisyklingai tvarkyti ir vesti buhalterinę apskaitą, gauti duomenys bus ne tikslūs. Darbas gausis prastas ir neprofesionalus.
Bendrieji apskaitos principai nustatyti Europos sąjungos ketvirtojoje direktyvoje ir Tarptautiniuose apskaitos standartuose (TAS).
Konceptualios apskaitos taisyklės grindžiamos bendraisiais apskaitos principais ir nuostatomis. Šie principai ir taisyklės, laikomos bendraisiais todėl, kad:
- Visuose srityse (žemės ūkyje, statyboje, prekyboje, pramonėje ir t.t.) dirbantys apskaitos darbuotojai, būtent šiais principais vadovaujasi, rengdami finansinę atskaitomybę ir vesdami buhalterinę apskaitą.
- Šie bendrieji principai ir taisyklės yra visų pripažintos, taikomi visuose rinkos šalyse, tvarkant buhalterinę apskaitą.
Buhalterinės apskaitos sistemos pagrindas, tai ir yra – bendrieji buhalterinės apskaitos principai
Pagrindiniai principai:
- Sąnaudų ir pajamų kaupimo principas;
- Tęsiamos veiklos įmonėje principas;
- Atsargumo principas;
- Apskaitos reguliarumo/pastovumo principas.
Aukščiau išvardinti principai yra patys pagrindiniai. Šiuos principus privalo taikyti visi be išimties vedantys įmonių buhalterinę apskaitą. Yra įvardijama daugiau svarbių principų, tačiau jie laikomi jau tik išvestiniais iš šių keturių aukščiau pateiktų principų.
Finansinė apskaita Lietuvos įmonėse, turėtų būti vedama vadovaujantis šiais 9 svarbiausiais buhalterinės apskaitos principais:
- Kiekvienas apskaitos subjekto laikymas atskiru apskaitos vienetu vadinamas – Įmonės principu. Tai yra – į įmonę savininkų investuotas turtas apskaitoje turi būti atskiriamas ir vertinamas atskirai nuo šio savininko asmeninio turto. Buhalterinė apskaita rodo tik konkrečios įmonės veiklą.
- Kai yra priimamas sprendimas tam tikrą įmonę likviduoti, yra netaikomas – Veiklos tęstinumo principas. Tai prielaida, kuri parodo, kad nėra einama bankroto link, bei kad atitinkamos įmonės veikla trunka neribotą laiką.
- Periodiškumo principas – Visos įmonės veiklos suskirstymas į atskirus laikotarpius, o šiam ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, finansinė atskaitomybė sudarymas, taikomas naudojant – Periodiškumo principą.
- Keletos laikotarpių veiklos rezultatų lyginimui, reikalingas principas, kuris leidžia keisti apskaitos metodiką. Šis principas vadinamas – Pastovumo principu. Tačiau, tik siekiant teisingo įmonės veiklos rezultatų parodymo, galima keisti metodiką.
- Nuosavas įmonės kapitalas ir įsipareigojimai, visas konkrečios įmonės turtas finansinėje atskaitomybėje išreiškiamas pinigais, kuomet remiamasi – Piniginio mato principu. Tai, kad įmonės veikla tampa nesunkiai palyginama su kitų įmonių veikla ir tiksliai apskaičiuojami darbo efektyvumo rezultatai yra pagrindinis šio principo pranašumas. Tačiau, šis principas, kaip ir kiti, turi ir kelis itin pasižyminčius trūkumus, tokius, kaip – galimas itin svarbios informacijos (neišreiškiamos pinigais) praradimas, nuolat kintantys valiutų kursai. Taip pat – užsienio valiutos perskaičiavimas į nacionalinę valiutą, tam tikru nustatytu
- Ūkinių faktų registravimas tuomet, kai jie įvyksta, priklauso – Kaupimo principui. Šis principas būdingiausias sąnaudų ir pajamų
- Kuomet norima apskaičiuoti finansinį rezultatą, pasitelkiamas – Palyginimo principas. Pajamas, kurios yra apskaičiuojamos, būtina lyginti su sąnaudomis, kurios patiriamos uždirbant šias pajamas. Palyginimo principas apibrėžiamas konkrečios Įmonės finansinės atskaitomybės įstatyme. Šis įstatymas skamba taip:
„Per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos, yra siejamos su to laikotarpio sąnaudomis, kurios buvo patirtos, uždirbant būtent tas pajamas. Skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams tenkančios sąnaudos, paskirstomos tiems laikotarpiams, kurių eigoje, atitinkama įmonė uždirbs reikalingų pajamų“.
- Principas, įpareigojantis visų įmonės veiklos rezultatų vertinimui, vadinamas – Atsargumo principu. Reikalinga pasirinkti apskaitos metodus, kurie nepagrįstai neleistų sumažinti ar padidinti visų veiklos rezultatų.
- Neutralumo principu naudojamas informacijos pateikimui be jokio nusistatymo ir nedarant įtakos informacijos vartotojams.
Remiantis turinio svarbos principu, įvairių ūkinių operacijų turinys privalo atitikti įmonės ekonominę realybę. Šis principas į apskaitą įtraukiamas pagal ekonominę prasmę ir turinį, o ne naudojant tam tikrą juridinę formą.
