Šiemet dėl sniego stygiaus per žiemos speigus Suvalkijoje nušalo ne tik rapsai, javai, bet nukentėjo ir braškynai. Pasak ūkininkės Stanislavos Stanynienės, auginančios apie 5 ha braškių, visiškai nušalo apie 30 proc. uogakrūmių, o likusieji taip pat neskuba vegetuoti, mat pavasaris kol kas nelepina šiluma. Ūkininkės ūkis dvišakis – pienininkystės ir uogininkystės, tad būdavo, kad jeigu viena šaka sušlubuoja, kita gelbėja, tačiau šiemet iš abiejų gali būti menka nauda.
Problemų priežastys net kelios
Varnupių kaime (Marijampolės sav.) ūkininkaujanti Stanislava Stanynienė pastebi, kad jau ne pirmi metai po žiemos nukenčia dalis braškių. Ūkininkė svarsto, kad gali būti kelios priežastys – besniegės, šaltos, vėjuotos žiemos, kalvotos vietovės ypatumai ir kad braškės, auginamos ant dirvos tiesiant plėvelę, nebuvo žiemai dengtos šiaudais.
„Kai sniego nebūna, kalvelių viršūnės ypač nukenčia. Be to, labai atšiaurus rytinis vėjas be gailesčio nušaldo augalus. Pakalnėje braškės geriau peržiemojo, o ant kalniukų – plika. Nustebino paprastai gana atspari veislė `Sonata` – liko tušti laukai. Dar nėra taip buvę. `Pandora` šiemet irgi nekokia. Auginu apie 30 veislių braškių, jos labai skirtingai peržiemojo. Visi mūsų braškių plotai auginami tiesiant plėvelę, nes atrodė, kad taip palengvinsime darbą – tereikės žoliapjove tarpueilius nupjauti. Bet norint, kad per žiemą taip auginamos braškės gerai išsilaikytų, būtina jas dengti šiaudų sluoksniu. Antai Tauragėje pažįstami braškininkai užklojo braškes šiaudais ir jų braškynas puikiai peržiemojo. Ir mes anksčiau taip darydavome – ne tik tarpueilius, bet ir braškes šiaudais apklodavome, tačiau pavasarį susikaupdavo labai daug nereikalingų šiaudų ir būdavo nemažai vargo juos pašalinti. Tačiau neapkloję braškių netekome apie 30 proc. uogakrūmių. Reikės atsodinti. Iš viso auginame apie 5 ha braškių, 2,5 ha sumažinome, bet 1 ha sodiname iš naujo ir jau šį kartą ne ant žemės tiesiant plėvelę. Kiekvienais metais parsisiunčiu elitinių daigų. Kas 3–4 metai braškes reikia atnaujinti. Olandiškų daigų parsivežame iš Lenkijos sandėlių. Daigai nėra pigūs. Šį pavasarį išleisime apie 5 tūkst. eurų braškynui atnaujinti, o iššalusias atsodinsime iš savų pernai pirktų ir pasidaugintų elitinių daigų. Deja, po praėjusių metų sausros daigų labai trūksta, braškės prastai leido ūsus, tad braškyną atsodinti nelabai yra iško“, – apgailestavo patyrusi braškių augintoja.
S. Stanynienė patikino, kad, įvedus eurą, labai padidėjo braškių daigų kainos. Anksčiau už daigą tekdavo mokėti nuo 20 iki 70 centų, remontantinių braškių daigas kainavo apie 5 litus. O dabar pikuoti daigai kainuoja kelis kartus brangiau – apie 40–50 euro centų. Daigų puodeliai anksčiau kainavo 18–20 centų, o dabar tas pats puodelis dvigubai pabrangęs, durpės, žemės irgi kainuoja daugiau. Viską sudėjus išeina nemaža kaina. Tačiau, anot ūkininkės, kuri prekiauja ne tik uogomis, bet ir daigais, žmonės, matyt, jau apsiprato, kad dabar už viską brangiau tenka mokėti, tad mažai kas stebisi. Ypač, kai
daigų pasiūla dabar nėra didelė.
Darbai S. Stanynienės braškyne prasidėjo balandžio pradžioje. Jai talkina 4–5 moterys, padedančios suruošti daigus, pasodinti braškes. Ūkininkė jau sudarinėja ir skynėjų sąrašą, tik baiminasi, kad šiemet gali jų pritrūkti – labai daug kaimo jaunimo išvažiavę dirbti į užsienį.
Keis auginimo technologiją
Pasiteiravus, kiek per sezoną braškių ūkyje priskinama ir realizuojama, S. Stanynienė tikina, kad kur kas didesni derliai buvo, kai braškes augino grunte.
„Kai braškes grunte auginome, po 2–3 tonas kasdien išveždavome parduoti, o kai dirvą pradėjome dengti plėvele – jau ne vienus metus jaučiame uogų stygių. Dalį braškių ir daigų realizuojame Marijampolės ūkininkų turgelyje, šiek tiek uogų vežame į Kauno urmo bazę. Prekiauti tenka daugiausia Marijampolėje, bet vykstame ir kitur – į parodas, muges. Jei uogų turime daugiau, vežame jas į Vilnių, Kauną. Tačiau kai braškes ėmėme auginti iš pradžių pakloję plėvelę, uogų pertekliaus nebūna. Kažkada toks sodinimo būdas buvo labai išreklamuotas, tad ir mes pamėginome. Taip braškių daugiau nebeauginsiu. Beje, patiesus plėvelę labai sunku sodinti – kiekvieną daigą šakute reikia įkišti, o į gruntą sodinant mašina darbas daug našesnis. Turime dviejų eilių sodinamąją, tad darbas vyksta kur kas greičiau, o jei rankomis sodinčiau, apsodinti hektarą braškyno užtrukčiau visą mėnesį. Pastebėjau, kad kasmet oras vis karštėja, braškynai kenčia nuo sausros. Laistydami ištuštiname ne tik kūdrą, bet ir kanalus – nebelieka vandens, o užklojus žemę plėvele ir pasodinus braškių labai svarbus laistymas. Laistymo juostas dažnai suniokoja, ištampo, išdrasko laukiniai gyvūnai, tad dabar įsigijome iš viršaus laistantį agregatą, bet nežinia, ar puvinys į braškes neįsimes. Parengėme projektą gauti paramą, ketiname pirkti ravėtuvą, kuris iš karto tris eiles išpurena ir išravi, ekologines akėčias, šiaudų krautuvą. Tik nežinia, ar pavyks gauti paramą. Kol kas nesame jokios paramos gavę, bet nežinia, ar surinksime reikiamą balų skaičių. Nors ir turiu krūvą pažymėjimų, bet kas dvejus metus reikia iš naujo kursus išklausyti. Su vyru priklausome Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungai, esame ne kartą apdovanoti už pažangų ūkininkavimą, bet visada juk gali dar geresnių atsirasti“, – abejojo sėkme ūkininkė.
Pienininkystės ūkiai virsta uogininkystės ūkiais
S. Stanynienė laiko 27 melžiamas karves, o iš viso su prieaugliu turi 47 galvijus. Kasdien iš ūkio išvežama apie pusę tonos pieno. Anot ūkininkės, kai tokios mažos pieno supirkimo kainos, nemažai ūkių keičia profilį – naikina karves, sodina braškynus.
„Pastaruoju metu tokia tendencija labai populiari. Kai kuriuose rajonuose net po 25–30 uogininkystės projektų parengta. Tikriausiai bus labai daug uogininkų ir ūkiai užims ne kelis arus, bet hektarus. Tačiau vietos augintojų konkurencija ne tiek baisi, kiek įvežtinių uogų. Iš Lenkijos įvežamos didžiulės, gražios braškės, nežinia, gal jas lenkų uogininkai daugiau laisto, gal chemijos naudoja, bet vos sezonui prasidėjus užpildo visas mūsų bazes, turgus, turgelius. Kas, kad mūsų uogos ekologiškesnės, bet anų daugiau, jos dažnai pigesnės. Anksčiau buvo taip: jei pienas nuostolingas, braškės padengia nuostolius, o dabar gali būti, kad bus nuostolingos ir abi sritys. Ar neteks jau ir mums apie užsienį pagalvoti?“ – pusiau juokais, pusiau rimtai svarstė ūkininkė.
Su nuomojama žeme Stanynų ūkyje yra apie 50 ha, iš jų 41 ha – savos žemės. Ūkininkai dar augina miežius, kviečius, avižas, turi nemažus ganyklų plotus. Laukuose auga ir 28 arai remontantinių aviečių, apie 100 krūmų gervuogių. Prie braškių nusiveža parduoti gervuogių – šias nuperka, o štai su avietėmis jau problema – apie porą metų nelabai kas perka. Daug kas aviečių patys užsiaugina, daug jų ir ūkininkai dabar priaugina. S. Stanynienė abejoja, ar su braškėmis nenutiks kažkas panašaus, kad derlių užauginus nebus kur uogų dėti.
Milda JONKIENĖ
„ŪP“ korespondentė
Autorės nuotrauka
