Gerokai iš anksto skelbimai kvietė birželio 19-ąją Budavonės miške ( Bartninkų parapija) šv. Mišių auka paminėti 1941 -aisiais pirmąją karo dieną nukankintų trijų Vilkaviškio vyskupijos kunigų – Justino Dabrilos, Vaclovo Balsio ir Jono Petrikos – 80-ąsias žūties metines. Šį minėjimą Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras – muziejus įtraukė į Gedulo ir Vilties dienos renginių, skirtų paminėti tremties pradžios 80-ąsias metines Vilkaviškio rajone, programą.
Prieš daug metų Vilkaviškio vyskupijoje nusistovėjo tradicija: Krikščionybės Jubiliejaus metais (2000) į dvidešimtojo amžiaus tikėjimo kankinių sąrašą įtrauktus dvasininkus nukankinimo vietoje paminėti artimiausią šeštadienį prieš lemtingąją birželio 21- ąją.
Į šiemetinį, jubiliejinį, minėjimą Budavonėje susirinko per šimtą žmonių, atvyko ir rajono meras Algirdas Neiberka su žmona Aušra. Meras sakė, kad ankstesniais metais tekę čia dalyvauti šv. Mišiose, o šiemet tiesiog negalėjo neatvykti, kadangi skaudžios istorijos sukaktis jaudina ir verčia apie daug ką pamąstyti.
Daugelio žmonių, kurie čia nuo Atgimimo laikų kasmet atvykdavo ir savo malda ar ugningu pasisakymu liudydavo apie tikėjimą ir kankinystę jau nebėra tarp gyvųjų. Tačiau šiemet matėsi daug jaunų šeimų, o tai nuteikia viltingai – maldingumo, tikėjimo, pagarbos tradicija paveldima. Be to, Budavonė įtraukta į rajone lankomų objektų sąrašą. Tačiau Bartninkų seniūnė pripažino, kad nuo seno laikomasi tradicijos: kunigų žūties vieta patvarkoma tik prieš metinį tradicinį minėjimą.
Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, laukymė – nužudymo vieta, kurioje stovi paminklai bei vieną birželio šeštadienį pastatomas laikinas altorius, gausiai išpuošta gėlėmis, žalumynų girliandomis. Bartninkų parapijos klebonas Alvydas Dvareckas dėkojo moterims puošėjoms, talkinusiems vyrams.
Šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė vyskupas Rimantas Norvila. Kartu meldėsi vyskupo generalvikaras Gintautas Kuliešius, Vilkaviškio ir Garliavos dekanatų dekanai Virginijus Gražulevičius ir Gintaras Urbštas, Kalvarijos ir Ilguvos parapijų klebonai Algirdas Žukauskas ir Francas Kuklys bei keletas Vilkaviškio dekanato parapijų dvasininkų. Giedojo Bartninkų bažnyčios choras.
Po šv. Mišių menine kompozicija nukankintų kunigų likimo istoriją priminė Bartninkų mokyklos moksleiviai, grojo Vilkaviškio vaikų muzikos mokyklos kanklininkė Milda Kalavinskaitė ir mokytoja Raimonda Kurauskienė.
Pamoksle ganytojas R. Norvila pirmiausia dėkojo visiems, kurie saugoja šios vietos atminimą ir tiems, kurie kasmet ar dažnai atvyksta į šią kankinystės vietą prisiminti ir pagerbti nekaltų karo pradžios aukų. „Apsilankymas šioje vietoje nėra nei šventė, nei pramoga. Tam reikia apsisprendimo, tikėjimo brandos ir krikščioniškos kankinystės gilesnio supratimo, ir žmogiško solidarumo. Aštuoni dešimtmečiai nenugramzdino užmarštin anų dienų skaudžių įvykių. Tik vienas Dievas šiandien išlieka tikras liudininkas to, kas ir kaip čia vyko. Liudininkas ir didelio žmonių žiaurumo, ir karo siaubo, ir matomai, neapykantos Bažnyčiai, kunigams,“- sakė vyskupas R. Norvila. Anot vyskupijos ganytojo, su pagarba prisimindami čia prieš 80 metų nukankintus kunigus, šiandien gyvendami daug ramesniais laikais, galime tik stebėtis, kokios įtemptos buvo pirmųjų okupacijos metų, karo pradžios nuotaikos ir kaip kai kurie žmonės galėjo turėti tiek neapykantos. Mūsų dienų politinės kovos, ideologinės sankirtos, kitos sunkesnės aktualijos nublanksta prieš ano meto įvykius ir sunkumus. Budavonės miške prisimindami tris kunigus ir daug kitų panašiai kentėjusių žmonių, galime giliai atsidusdami pasakyti: „Kaip žmogus gali būti toks žiaurus?“
Šv. Mišių pabaigoje vyskupas Rimantas suteikė ganytojišką palaiminimą Budavonėje kartu šventusiems Eucharistiją, padėkojo visiems už bendrą maldą, dar kartą – už saugomą kankinių atminimą. Linkėjo, kad kankinių atminimas skatintų geranoriškumą ir dėmesingumą šalia esantiems, su įvairiais sunkumais susiduriantiems žmonėms.
Parengė Birutė Nenėnienė.
Autorės nuotr.
