Buktos dvaras

Buktos dvaro vertingosios savybės – planavimo sprendiniai – dvaro sodybos plano struktūra, tūrinė erdvinė kompozicija, buvusių komplekso dalių (statinių) liekanos ar jų vietos – kluono vieta, liekanos, žemės ir jos paviršiaus elementai – reljefas, takai, keliai ar jų dalys, želdynai ir želdiniai – liepų eilė, alėjų fragmentai, lapuočių medžių (dominuoja paprastieji klevai, ąžuolai, liepos) juosta pietinėje sodybos dalyje. Pirminė ir istorinė paskirtis –gyvenamoji, ūkinė.

Dvaro amžius – XIX amžiaus pabaiga – XX amžiaus pradžia. Dvarui priklausė ir 2 tvartai, kumetynas, sandėlis, namas.

Teigiama, jog senovėje čia žaliavo karališkieji miškai, kurie priėjo prie Žuvinto ežero. Pirmąkart dvaras paminimas 1520 – 1525 metų dokumentuose. Per dvarvietę teka Šešupė, kurios kairiojo kranto vingyje XVI a. buvo pastatyta buveinė, skirta medžiotojams ir didžiojo kunigaikščio atstovams apsistoti. 1569 metais Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas šias žemes (apie 17 valakų) perdavė valdyti Lukui Volfui. 1649 m. tai buvo miško dvaras, neturėjęs dirbamos žemės ir nė vieno baudžiauninko. Vienas iš dvarininkų XIX a. 8 – 9 dešimtmečiuose pastatė dviaukštį mūrinį dvaro namą, turėjusį gilius rūsius, išlikusius iš anksčiau (dabar prieinami tik šiaurinės dalies rūsiai). Sienų storis siekia 70 cm. Iš pastato struktūros galima spręsti, kad dvi tarpusavyje sujungtos rūmų dalys yra statytos ne vienu metu.

TIC informacija 

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas