Cheryl Stearns: „Tai mano gyvenimo meilė..."

Jau rašėme, kad liepos 23-25 dienomis, Marijampolės savivaldybės Sasnavos aerodrome vyko trisdešimt pirmasis po šalies nepriklausomybės atgavimo, atviras Lietuvos parašiutų sporto tikslaus nusileidimo čempionatas. Jame, taip pat dalyvavo dvi komandos iš Latvijos ir Amerikos lietuvis Kęstutis Mačiulis atvykęs į Lietuvą kartu su pasaulinio garso parašiutinio sporto žvaigžde Cheryl Stearns. Norintys daugiau sužinoti apie šios drąsios ir valingos moters, iš Šiaurės Karolinos valstijos, veiklą bei įspūdingą sportinę karjerą, apie jos pasiekimus ne vien parašiutų sporte, bet ir aviacijoje, gali padaryti tai pasiskaitę Vikipediją arba „pagūglinę“ internetą.

Trumpai pristatydamas pašnekovę tik paminėsiu, kad ji parašiutininkės karjerą pradėjo būdama vos 17 metų. Įtikinusi motiną pasirašyti leidimą ir paskolinti jai 40 JAV dolerių stojamajam mokesčiui, pradėjo treniruotes pas vieną garsų JAV šios srities specialistą. Dar 1977 metais Cheryl laimėjusi pirmą savo gyvenime JAV čempionatą, taip pat pasiekė pasaulio tikslaus nusileidimo parašiutu rekordą. Tai jai atvėrė vartus į sėkmę. Cheryl Stearns pakviečiama į JAV kariuomenės moterų elito parašiutininkių komandą „Auksiniai riteriai“, kurioje sportavo aštuonerius metus. Šios komandos sudėtyje surengta daug pasirodymų, tarp jų skirtų ir parašiutinio sporto populiarinimui JAV bei pasaulyje. Vienas įsimintiniausių jos šou buvo šuolis parašiutu su Amerikos vėliava į Laisvės statulos teritoriją.

Cheryl Stearns baigusi karinę tarnybą JAV kariuomenės rezervo ir nacionalinės gvardijos daliniuose, trukusią net 28 metus, išėjo į kariūno pensiją turėdama vyriausiojo seržanto laipsnį (amerikiečiai lengvai žvaigždučių nedalina…).

Be sėkmės parašiutų sporte, ponia Cheryl per savo karjerą puikiai įvaldė lėktuvų pilotavimą, tad gavusi visas reikalingas licencijas bei sertifikatus ji, kaip instruktorė, mokė skraidyti būsimus pilotus. 1986 metais Cheryl įsidarbino kompanijoje „Piedmont Airlines“, o vėliau buvo „American Airlines“ lėktuvų „Airbus 319“, „320“, „321“ kapitone, ore praleidusi daugiau nei 26 tūkstančius valandų. Ponios Cheryl civilinių oro linijų pilotės stažas net 35 metai ir pernai, sulaukusi 65 metų, ji išėjo į senatvės pensiją.

Cheryl Stearns turimomis žiniomis bei patirtimi dalijasi su Šiaurės Karolinos valstijos Shelby civilinės oro patrulių eskadrilės auklėtiniais. Garsi amerikietė, kaip instruktorė atlieka parodomuosius šuolius nepelno organizacijos „Kritusių herojų vaikai“ šuolių su parašiutu komandoje.

Atviro šių metų Lietuvos parašiutų sporto tikslaus nusileidimo čempionato metu, radusi valandėlę laiko, viešnia iš JAV, vertėjaujant 24 metus JAV gyvenančiam Kęstučiui Mačiuliui, taip pat čempionato dalyviui, davė „Sūduvos gidui“ išskirtinį interviu, kuriame pasidalino įžvalgomis galbūt padėsiančiomis daliai mūsų jaunuomenės surasti save gyvenimo labirintuose, tad jūsų dėmesiui siūlome pokalbį su ja. Beje, sportas tuo ir užburia, kad jame daug netikėtumų. Šiose varžybose svečiams iš JAV nepavyko pasiekti aukštų rezultatų – K.Mačiulis užėmė šeštąją, o Ch.Stearns dvyliktąją vietą.

– Ponia Cheryl, jūsų išskirtinai turtinga biografija ir svaiginanti karjera srityje, kurią pasirinkote. Tokių moterų pasaulyje labai mažai. Jums priklauso 352 tikslaus nusileidimo su parašiutu šuolių, atliktų per 24 valandas pasaulio rekordas, net 180 iš jų buvo tikslūs pataikymai į nulį. Tai jau ne tik ekstremalu, bet, sakyčiau, genealu, tam reikia labai daug laiko ruoštis… Sakykite kaip jums pavyksta suderinti sportą, darbą ir šeimą?

– O taip, esu tapusi JAV čempione, o nuo 1977 iki 1984 metų išsilaikė mano pasiektas pasaulio oro akrobatikos rekordas, du kartus esu tapusi pasaulio čempione – 1978 metais Zagrebe (tuometinė Jugoslavija), 1994 metais Kinijoje pakartojau šį pasiekimą. Taip pat tris kartus tapau čempione kariuomenių čempionate. Pirmą kartą ant nugalėtojos pakylos užlipau būdama tik 22 metų, o šiandien man jau 66.

Aš pasakysiu taip – savo pomėgiui ir tuo pačiu darbui atsiduodavau, kaip pas mus sakoma, 150 procentų, tad jei būčiau turėjusi vyrą ir vaikų, tuomet tikrai neturėjusi laiko sportui ir skrydžiams, nes šie dalykai sunkiai suderinami. Be to, organizmas patiria milžinišką fizinį krūvį ir jam atstatyti reikia laiko bei sąlygų.

Parašiutų sportas, kuriam atidaviau 49 savo gyvenimo metus ir aviacija yra didžiausia mano gyvenimo meilė ir aš darysiu tai tol, kol galėsiu. Norint šioje srityje, kaip, beje, ir daugelyje kitų sričių pasiekti užsibrėžto tikslo, ar tikslų, visų pirma būtina pamilti šią veiklą ir daug, daug dirbti taip pat. Šiandien aš turiu nuosavą nedidelį lėktuvą „Cesna“, su kuriuo ore praleidau jau daugiau nei 2 tūkstančius valandų, tad vis dar skrendu į parašiutininkų varžybas, o ir šiaip mėgstu dažnai paskraidyti po Ameriką.

Kiekvienam šuoliui su parašiutu ruošiuosi labai atsakingai, stengiuosi viską apgalvoti iki menkiausių detalių, tinkamai paruošiu įrangą, mat šiame sporte svarbi kiekviena smulkmena ir neturi likti vietos aplaidumui, kadangi klaida gali turėti gyvybės kainą. Manau todėl atlikusi daugiau nei 21250 šuolių su parašiutu nepatyriau nei vienos rimtesnės traumos.

– Kaip jūs vertintumėte kolegų iš kitų pasaulio šalių pajėgumą šiame sporte?

– Kadangi tai sudėtinga, sukarinta sporto šaka, taigi tik pastovios, daug piniginių resursų reikalaujančios treniruotės gali duoti norimą grąžą. Sportininkai per metus mažiausiai turėtų atlikti 400-500 šuolių, tad natūralu, jog stipriausi parašiutininkai yra tose šalyse, kuriose kariuomenei pinigų negailima… Iš jų paminėsiu Kiniją, Rusiją, Prancūziją, Vokietiją ir žinoma JAV. Šiame sporte yra nepaprastai sunku laimėti, tačiau dar sunkiau išlikti šlovės viršūnėje, nes konkurencija kasmet milžiniška.

– Kiek žinau jūs Lietuvoje pirmą kartą, tad banalus klausimas, kaip jums atrodo mūsų nedidelė šalis?

– Lietuva man labai patiko, tai graži šalis, žmonės mandagūs. Esu per savo karjerą aplankiusi labai daug pasaulio kraštų, tad tikrai galiu daryti kažkokius palyginimus. Laiko šį kartą turiu mažai, bet pavyko pabuvoti Kaune, Trakuose. Aš gyvenu Šiaurės Karolinos valstijoje, Šarlotės mieste ir man pas jus daug kas įdomu, todėl jau sekančiais metais norėčiau vėl sugrįžti į jūsų šalį ir pamatyti žymiai daugiau. Taip pat norėčiau atvykti ir į šį aerodromą Sasnavoje, man patinka čia dirbantys žmonės, tai tarsi viena šeima, su jais lengva ir malonu bendrauti, jie pasiruošę padėti jei mato, kad tau reikalinga pagalba. Tai užburia.

– Dėkoju Jums ir sėkmės.