Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgusi į pasikeitusią geopolitinę situaciją, parengė Civilinės saugos stiprinimo (toliau – CS) koncepciją, kuri numato civilinės saugos plėtros kryptis iki 2030 metų.
Šis dokumentas taps orientyru, siekiant geresnės civilinės saugos institucijų ir tarnybų sąveikos ir stipresnių gebėjimų veikti krizių, ekstremaliųjų situacijų bei karo sąlygomis, būti tinkamai pasirengus gyventojų perspėjimui ir jų evakuacijai, taip pat padės rūpintis visuomenės švietimu civilinės saugos klausimais.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, civilinės saugos sritis ilgus metus buvo apleista, todėl ją būtina iš esmės modernizuoti, ypač šiuo metu tvyrant geopolitinėms įtampoms regione. Be to, praktikoje buvo ruošiamasi tik lokalioms ekstremaliosioms situacijoms, apie pasiruošimą karo grėsmėms nebuvo iš esmės svarstoma.
„Vieningos ir aiškios strategijos trūkumas, menkas finansavimas, lyderystės stoka valstybės lygiu atskleidė sisteminius trūkumus civilinės saugos srityje. Tikiu, kad parengta nauja koncepcija padės naujus ir tvirtus civilinės saugos sistemos pamatus. Krizių valdymo ir civilinės saugos sistema turi veikti darniai ir efektyviai – apsaugoti gyventojų gyvybę ir sveikata, aplinką ir turtą . Būtina glaudžiai bendradarbiauti su krašto apsaugos ir mobilizacijos institucijomis. Ne mažiau svarbu ir siekti aukštos visuomenės savisaugos kultūros“, – sako vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Koncepcijoje numatyti aštuoni lygiaverčiai prioritetai siekiant modernizuoti civilinės saugos sistemą.
Gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimas;
Švietimas, mokymai ir pratybos;
Pasirengimas branduolinei (radiologinei) nelaimei Astravo AE;
Evakuacijos pajėgų vystymas;
Parengties pareigūnai;
Saugių darbo vietų įrengimas operacijų centruose;
Savivaldybių civilinės saugos funkcijų gerinimas;
KAS ir priedangų tinklo plėtra.
Gyventojų perspėjimas.
Lietuvoje perspėjimo sirenų tinklą sudaro 888 sirenos, kuriomis galėtų būti perspėjama apie 54 proc. gyventojų.
Dar papildomai reiktų apie 900 sirenų. Šiuo metu perkama 198 perspėjimo sirenų, pasirašyta sutartis su Paslaugos tiekėju.
67 proc. apklaustųjų teigia yra gavę trumpuosius perspėjimo pranešimus į mobilius telefonus. Siekis, kad tokius pranešimus gautų – 99 proc. šalies gyventojų ir tokį pat procentą perspėtų sirenos. Tam pagal koncepciją siūloma sukurti daugiakanalę komunikacijos platformą ir kompleksiškai modernizuoti perspėjimo sirenų sistemą.
Evakuacijos pajėgų vystymas.
Pavojaus atveju priedangų užtektų tik apie 18 proc. šalies gyventojų. Kolektyvinės apsaugos statiniuose (toliau – KAS) šiuo metu užtektų vietos 34 proc. Lietuvos gyventojų.
Siekiant didinti gyventojų saugumą, savivaldybėms buvo parengtos Priedangos parinkimo ir ženklinimo rekomendacijos. Savivaldybėse šiuo metu pradėti ženklinti priedangai skirti pastatai. Priedangų Lietuvoje – beveik 2000-iai.
Planuojama, kad įgyvendinus koncepciją, ginkluoto konflikto, ekstremalių situacijų metu iki pusės gyventojų būtų apsaugoti KAS/priedangose, o socialiai labiausiai pažeidžiami evakuojami į iš anksto numatytus KAS/Priedangas.
Valstybės ir savivaldybių civilinės saugos funkcijų gerinimas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) duomenimis, kas ketvirtas civilinės saugos subjektas neužtikrintų veiksmingo ekstremaliosios situacijos valdymo.
Dauguma įstaigų neturi ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, neturi sukaupusios reikalingo rezervo ir priemonių ir pan. Neefektyviai prognozuojamos ir nustatomos grėsmės ir pavojai. Tobulintinas ir ekstremaliųjų situacijų rizikos mažinimo priemonių planavimas.
Ekspertų vertinimu, valstybės ir savivaldybių institucijoms, ruošiantis ekstremaliosioms situacijoms, operacijų centruose geriau parengti saugias darbo vietas, nei įrenginėti brangiai kainuojančias slėptuves. kurios.
Parengties pareigūnai.
Svarbu ir tai, kad savivaldybėse ir ministerijose atsiras kompetentingi civilinės saugos specialistai su aiškiais įgaliojimais ir įpareigojimais. Numatoma, kad visose atsakingose už civilinę saugą institucijose dirbs 74 parengties pareigūnai, operacijų centruose bus įrengtos 58 saugios darbo vietos.
Gyventojų švietimas.
Rūpinantis visuomenės švietimu numatyta atnaujinti interneto svetainę LT72, skirtą gyventojų pasirengimui civilinės saugos nelaimėms ir ekstremaliosioms situacijoms.
Planuojama parengti atskirą standartizuotą civilinės saugos pagrindų pamoką švietimo įstaigose. Taip bus vykdomas aktyvus visuomenės informavimas ir prevencinė švietimo kampanija hibridinių ir karinių grėsmių tematika.
Šiais metais tiek ministerija, tiek Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ėmėsi aktyvaus visuomenės informavimo įvairiais formatais: visose savivaldybėse vyko mėnesio trukmės informacinė akcija „Žinojimas saugo“.
Pasirengimas nelaimei Astravo AE.
Vyriausybė, atsižvelgusi į nesaugios atominės jėgainės Baltarusijoje keliamas grėsmes, šiemet skyrė 17,75 mln. Eur. Skaičiuojama, kad penkerių metų laikotarpiui pasirengti galimai Astravo AE nelaimei būtina skirti iš viso 91,5 mln. Eur.
Vyriausybė yra patvirtinusi ir Pasirengimo galimai radiologinei ar branduolinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje (AE) planą. Toks apimantis kompleksines priemones planas parengtas pirmą kartą.
Jei norime proveržio, per ateinančius 8 metus į civilinę saugą reikėtų nemažai investuoti. Preliminarus lėšų poreikis koncepcijoje įvardintiems prioritetams įgyvendinti per 8 metus – apie 200 mln. Eur.
Civilinės saugos koncepcijoje pateikti pasiūlymai turėtų tapti ilgalaikės valstybės saugumą stiprinančios Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos šerdimi pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų ir Lietuvos Respublikos Strateginio valdymo įstatymų nuostatas.
